Kaip visiems žinoma, Č.Sugihara – Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas, Antrojo pasaulinio karo metais padėjo apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. 2020-ieji Lietuvoje paskelbti Č.Sugiharos metais.
Prisidėdamas prie iniciatyvos pagerbti Japonijos diplomatą, Šv.Kristoforo orkestras Vilniuje, Šv.Kotrynos bažnyčioje, surengė koncertą „Č.Sugiharos kelias“, pristatantį šių dienų Lietuvos ir Japonijos kultūrinius saitus. Koncerte skambėjo lietuvių, japonų ir litvakų kompozitorių muzika.
Koncerte apsilankė Lietuvoje reziduojantis Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki ir jo žmona Yuko Yamasaki.
Jau seniai suplanuotam koncertui, kuriame turėjo dalyvauti solistai – japonų kompozitorius bei vibrafonininkas Mizuki Aita ir amerikiečių violončelininkė Kristina Reiko Cooper, – koją bandė pakišti pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija ir jos sukelti judėjimo apribojimai. Bet neišdegė!
Orkestras vis tiek parengė programą ir koncertavo su solistais, tik ne tiesiogiai scenoje, o nuotoliniu būdu. Solistai atsiuntė savo partijų garso įrašus, o Šv.Kristoforo kamerinio orkestro muzikantai, prisitaikydami prie jų tempo, ritmo ir kitų subtilybių, surepetavo visus kūrinius. Kaip po koncerto prisipažino muzikantai, lengva nebuvo. Bet pavyko!
Solistai atsiuntė ne tik garso, bet ir vaizdo įrašus. Šiuos įrašus režisierius Gediminas Šeduikis ir vaizdo projekcijų specialistas Vytenis Tarvydas sukomponavo į poetišką, šviesia nostalgija nuspalvintą vaizdo klipą, kuris visą koncertą ekrane atitarė scenoje skambėjusiai muzikai.
Tiesą sakant, puikus precedentas – kodėl šiame vaizdų amžiuje tik populiariosios muzikos atlikėjai savo pasirodymus praturtina šviesų, vaizdo efektais? Gal ir klasikinės muzikos koncertams jie nepakenktų? Juolab kad puikių vaizdo projekcijų specialistų tikrai turime.
Koncertas prasidėjo premjera – M.Aitos kūriniu „Sutartinės“, dedikuotu maestro M.Barkauskui ir Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui. Klausytojai galėjo išgirsti ir viduramžių muzikos motyvų, ir japonų poezijos ritmų, ir lietuvių sutartinių atgarsių. Prie gyvai grojančio orkestro solistas prisidėjo iš ekrano.
Kūrinys baigėsi gražiu gestu – vaizdo projekcijoje kažkieno ranka kaligrafiškai rašomais visų kūrinį atlikusių lietuvių muzikantų vardais ir pavardėmis. Greičiausiai tai buvo M.Aitos, kuris kūrinį jiems ir dedikavo, ranka.
Kita solistė – K.R.Cooper – yra viena gerų Č.Suhigaros darbų liudytoja: ji – vieno Č.Sugiharos išgelbėto asmens sūnaus žmona. Jos solo taip pat skambėjo iš vaizdo įrašo.
Į koncerto programą buvo įtraukti ir lietuvių kompozitoriaus Algirdo Martinaičio „Rojaus paukščiai“, litvako, Vilniuje gimusio Jeruzalės muzikos akademijos profesoriaus Olego Bogodo „Jeruslaym de Lita“ („Lietuvos Jeruzalė“) styginių orkestrui (autorius socialiniuose tinkluose džiūgavo, kad tai jo muzikos pirmasis pasirodymas tėvynėje), o koncertą baigė naujausias japonų kompozitoriaus Shigeaki Saharos kūrinys, dedikuotas Č.Sugiharai, kurio skambesį, kaip ir kitų šio vakaro kūrinių, lydėjo prasmingos ir jautrios vaizdo projekcijos.
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras koncertu „Č.Sugiharos kelias“ tarsi dar kartą priminė: humanizmo, vienybės ir bendruomeniškumo idėjos gyvos ir šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu.
