„Prisimenu, kaip prieš daugelį metų šioje scenoje man virpėjo kojos. Šį kartą labiau išgyvenau dėl broliuko, kad jam sektųsi“, – nuo šventinio koncerto scenos kalbėjo šiuo metu ryškiausia lietuvių operos solistė 39 metų A.Grigorian.
Jos 28 metų brolis V.Grigorianas, Sankt Peterburgo Marijos teatro dirigentas praktikantas, tą vakarą stovėjo su batuta prieš LNOBT orkestrą.
Su jo diriguojamu kolektyvu pasirodė ne tik kopianti į operos Olimpą sesuo, bet ir Armėnijos žvaigždės – su daugeliu žymių operos meistrų dainavęs tenoras Ovanesas Aivazianas bei garsiausiose pasaulio scenose pagrindinius vaidmenis kūręs bosas Barsegas Tumanianas.
Pleveno jauki šiluma
Artistus Vilniuje subūrė Armėnijos nepriklausomybės jubiliejus – vakar ši šalis šventė nepriklausomybės 30-metį, o jos laisvę pirmoji anuomet pripažino Lietuva.
Vakare buvo pagerbtas ir savotišku lietuvių bei armėnų draugystės simboliu tapusio legendinio tenoro, Asmik tėvo Gehamo Grigoriano (1951–2016) atminimas.
Šį aštuonerius metus LNOBT dainavusį plačios širdies menininką pažinojo ir mylėjo visos vakaro žvaigždės, tad vietoj įprasto tokiems renginiams oficialumo salėje pleveno jauki šiluma.
Šitiek temperamentingos armėnų muzikos, kaip šiame koncerte, turbūt negreitai išgirsime savo scenose. Net Asmik greta populiarių Balio Dvariono, Antonino Dvorako ir Piotro Čaikovskio kūrinių armėniškai atliko ariją iš bene garsiausio armėnų muzikinio teatro veikalo, įkvėpto vietos folkloro, – Armeno Tigraniano operos „Anuš“.
Vokalo grožiu ir scenos įtaiga jai nenusileido O.Aivazianas, pavergęs salę efektingomis tenoro arijomis.
Tačiau didžiausia koncerto staigmena tapo iš įrašo nuskambėjusi G.Grigoriano subtiliai atliekama lietuvių liaudies daina „Pasvarstyk, antela“.
„Šį kūrinį bisui išrinkau todėl, kad tėtis nepaprastai mylėjo Lietuvą, šį teatrą, šį orkestrą – visa, kas susiję su šia šalimi“, – sakė A.Grigorian.
Prodiusavo lietuviai
Po nukeltų debiutų Londono karališkajame „Covent Garden“ operos teatre ir Vienos „Theater an der Wien“ A.Grigorian karjera vėl įsibėgėja.
Į Vilnių artistė atvyko po „Madam Baterflai“ debiutinių spektaklių Vienos valstybinėje operoje.
Jais vienas svarbiausių Europos teatrų atvėrė duris po pandeminės pauzės ir pristatė naujus vadovus – generalinį meno vadovą Philippe’ą Jordaną, kuris dirigavo „Madam Baterflai“ spektaklius, bei direktorių Bogdaną Roščičių.
„Madam Baterflai“ Vienos premjeros aprašymuose Lietuva minėta ne tik dėl pagrindinio Čio Čio san vaidmens atlikėjos A.Grigorian.
Ji į Vienos sceną įžengė šviesaus atminimo Anthony Minghellos režisuotame spektaklyje, kurį 2005-aisiais su Niujorko „Metropolitan Opera“ ir Anglijos nacionaline opera prodiusavo LNOBT.
Daugybę kartų rodytame prodiuserių šalyse, transliuotame iš Niujorko „Metropolitan Opera“ į kino teatrus spektaklyje Čio Čio san dainavo jau bemaž visos ryškiausios šių laikų primadonos, turinčios repertuare šį vaidmenį. Dabar atėjo A.Grigorian eilė. Jos pasirodymą austrai galėjo stebėti ir tiesioginėje televizijos transliacijoje.
Naujas laiptelis į Olimpą
Pasak operos žinovų, pasauline žvaigžde tampama, kai pelnomas pripažinimas didžiosiomis klasikinių operų partijomis.
Lietuvė kol kas žibėjo XX amžiaus repertuare – Albano Bergo, Richardo Strausso, Ericho Wolfgango Korngoldo veikaluose.
Čio Čio san elitinėje scenoje – naujas Asmik laiptelis į išrinktųjų Olimpą.
Vaidmuo sulaukė palankių įvertinimų dėl solistės artistiškumo, jos kuriamo personažo sceninės ir muzikinės vienybės.
Klasikinės muzikos portalas „Bachtrack“ pastebėjo ir tai, kad A.Grigorian Baterflai „žavi ir jaudina, bet nepravirkdo“. Tai ne naivi svajoklė nuotaka, bet introvertiška tragikė, ramiai ir sąmoningai pasirenkanti mirtį.
„Ši inscenizacija įkūnija visa, kuo gali būti patraukli opera“, – teigė „Der Standard“.
Tačiau ne vienas kritikas pripažino, kad spektaklis efektingiau atrodo kino ekrane, o ne teatro salėje – ne veltui jį sukūrė kino režisierius.
Apdovanojimų srautas nenutrūko
Dar vienas svarbus debiutas A.Grigorian laukia lapkričio mėnesį Madrido „Teatro Real“, kur solistė dainuos pagrindinę partiją A.Dvorako operoje „Rusalka“.
Kitąmet artistė turėtų debiutuoti Nacionalinėje Paryžiaus operoje, režisieriaus D.Černiakovo ir dirigento D.Barenboimo „Pikų damos“ spektaklyje.
Pasaulis negali pamiršti lietuvės Zalcburgo festivalyje sukurtos Salomėjos. Šis darbas jau padėjo pelnyti Asmik 2019 metų geriausios dainininkės titulą Tarptautiniuose operos apdovanojimuose, Austrijos muzikinio teatro prizą už geriausią operos vaidmenį bei žurnalo „Opernwelt“ Metų dainininkės titulą.
Bet, pasirodo, tai ne viskas: šiemet už Salomėją Asmik nominuota „Gramophone Award“ apdovanojimui. Laureatai bus skelbiami spalio 6 d.
A.Grigorian šįmet taip pat pelnė Italijos nacionalinės kritikų asociacijos F.Abbiati prizą už Marijetos vaidmenį E.W.Kornholdo operoje „Miręs miestas“ teatre „La Scala“.
