Kultūros ministerijos konkursą neseniai laimėjęs ir dar vienai kadencijai išrinktas KVDT teatro vadovas Tomas Juočys žiūrovams žada įdomų, intriguojančių naujovių kupiną sezoną.
Teatras atsiveria vis plačiau
Naująjį 85-ąjį sezoną uostamiesčio teatralai pradėjo neįprastai – pakvietė žiūrovus į kelionę po teatro patalpas. Lydimi aktoriaus Liudo Vyšniausko susirinkusieji stebėjo spektaklio repeticiją, klausėsi aktorių suburto „Kreivos muzikos orkestro“ atliekamų dainų.
„Svarbiausia – nesustoti. Šviesaus atminimo režisierius Eimuntas Nekrošius sakė, jog teatre kūrybos procesas turi nuolat rusenti, nes užgesusį laužą įkurti sunkiau nei palaikyti ugnį. Turime atmesti pragmatiškumą, kad neverta kurti, jeigu mažiau žiūrovų, stinga lėšų. Kurkime nepaisydami visko“, – kalbėjo naują kadenciją pradedantis KVDT direktorius T.Juočys.
Dar viena KVDT sezono naujovė – teatro laidų „Daugiau nei teatras“ ciklas. Siekiama teatro duris plačiau atverti visuomenei, supažindinti lankytojus su užkulisiais, scenos mechanizmais, apšvietimo, garso sistemomis.
Vasarą teatro koridoriuose vyko vasaros užsiėmimų savaitės vaikams, o nuo sezono pradžios startuoja pirmoji vaikų teatro studija.
Klaipėdos teatro patalpose vaikai mokysis aktorystės, kūrybiškumo, kūną išlaisvinančios judėjimo ir kvėpavimo technikos.
Tai teatro pedagogės ir vaikų studijos kuratorės Kamilės Andriuškaitės idėja – vienas iš būdų nuo mažens ugdyti meilę teatrui.
Latvijos režisierės debiutas
Šeštadienį ir sekmadienį Klaipėdos teatre pristatomą pjesę „Saulės vaikai“ M.Gorkis parašė 1905 metais, sujaudintas „Kruvinojo sekmadienio“ įvykių. Tuo metu jis kalėjo Petropavlovsko tvirtovėje.
Pjesėje pasakojama apie atokioje provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą, kurią pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius, choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Pavlas Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo.
P.Pratasovas – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas gali išgelbėti žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo pastangų priklauso pasaulio ateitis.
„Mano aistra – didelės apimties kūriniai. Šios pjesės kompozicija nuostabi: veikia net šeši pagrindiniai personažai, šešios paralelinės linijos – neįprasta ir įdomu“, – prieš premjerą surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Klaipėdos teatre debiutuojanti L.Groza.
Spektaklyje – nerimo atšvaitai
Latvijos režisierė klaipėdiečių trupės nepažinojo, tad teko pakliauti intuicija, kuri, regis, nenuvylė. L.Grozos pasirinkti aktoriai, anot jos, pateisino lūkesčius.
Neišvengiamos katastrofos, visuomenę kaustančios baimės nuojauta, L.Grozos požiūriu, yra svarbiausi dalykai, kuo M. Gorkio pjesės „Saulės vaikai“ inscenizacija aktuali šiandien.
„Mačiau daug šio kūrinio adaptacijų, visose veikėjai vaizduojami kaip naivūs, atviri, geri idealistai, kurių niekas nesupranta. Manau, kad taip nėra, netgi priešingai – jie nepaprastai arogantiški, egocentriški, be empatijos, už ideologinio fasado gudriai besislapstantys manipuliatoriai“, – savąją „Saulės vaikų“ interpretaciją atskleidė L.Groza.
„M.Gorkio pjesę L.Groza atrado dar prieš koronaviruso pandemiją. Kai viskas apsivertė aukštyn kojom, ji tapo dar aktualesnė“, – pasakojo spektaklio scenografijos autorius latvis Martiņas Vilkarsis.
Grėsmingas įvaizdis – dirižablis
Kuriant spektaklio scenografiją siekta išvengti konkretaus laiko nuorodų. M.Vilkarsiui buvo svarbiau perteikti nematomos grėsmės pojūtį.
„Remiuosi dirižablio įvaizdžiu, jis vaizuojamas ir spektaklio plakate. Tai nuoroda į skraidymo aparatą „Hindenburgas“, skridusi į JAV ir patyrusį šiurpią katastrofą. Ore užsiliepsnojusi milžiniška skraidyklė – tarsi šiandieninio mūsų gyvenimo alegorija. Viskas lyg ir viskas gerai, tačiau bet kurią akimirką galime išlėkti į orą. Niekas nieko nepastebi, nors visur tvyro grėsmė, nejauku“, – pasakojo scenografas.
Vienas didžiausių pasaulyje, Eifelio bokštui Paryžiuje prilygstantis 236 metrų ilgio dirižablis „Graf Zeppelin“ 1930 metais sklandė ir virš Klaipėdos – tuometinio Mėmelio. Kvapą gniaužiantis reginys pribloškė miesto gyventojus, jie žavėjosi mokslo ir technikos pasiekimais.
Spektaklio „Saulė vaikai“ kostiumus sukūrė dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Karlis Auzanas, šviesų dailininkas Julius Kuršis.
Vaidina aktoriai Darius Meškauskas, Inga Jankauskaitė, Eglė Jackaitė, Karolina Kontenytė, Edvardas Brazys, Jonas Baranauskas, Igoris Reklaitis, Linas Lukošius, Vaidas Jočys, Toma Gailiutė, Mikalojus Urbonas, Regina Arbačiauskaitė ir Renata Idzelytė.
Pasmerktiems – atpirkimo ožių dalia
Gruodį Klaipėdos dramos teatre numatyta kitos Latvijos teatro garsenybės Elmaro Senkovo režisuojamo spektaklio „Varovai“ premjera.
„E.Senkovas išsiskiria kūrybos drąsa, nebijo būti nesuprastas, visuomet laikosi savo pozicijų“, – komplimentų su KVDT bendradarbiaujančiai latvių teatro žvaigždei negailėjo T.Juočys.
„Varovai“ statomi pagal Davido Farro pjesę, rašytą remiantis žymiu Thomo Vinterbergo ir Tobias Lindholmo filmu. Spektaklio dramaturgė – Rasa Bugavičiūtė-Pecė.
Pjesėje gvildenama įdomi ir reta tema – visuomenė ieško žmonių, kuriuos galėtų pasmerkti, jų nekęsti. Šis spektaklis – tarsi į visus atsuktas veidrodis: kai žmonės susiskaldę, nuo ultrakairiųjų iki ultradešiniųjų, aplink tvyro priešiškumas, masinė neapykanta.
Tokių aplinkybių epicentre atsidūrę individai gali būti niekuo dėti, bet jų gyvenimą sugriauti lengva, jie tampa atpirkimo ožiais“, – teigė V.Juočys.
Šalia žvaigždžių – jaunieji talentai
Viena paslaptingiausių šiuolaikinio Lenkijos teatro režisierių Agata Duda-Gracz šį sezoną Klaipėdos dramos teatre kurs spektaklį apie šventųjų gyvenimą.
Populiari ne tik Lenkijoje, itin sauganti savo privatumą A.Duda-Gracz ne tik režisuoja, bet ir pati rašo tekstus savo spektakliams, kuria scenografiją, kostiumus, į kūrybos procesą aktyviai įtraukia ir aktorius.
Šį sezoną KVDT erdvėje skleis sparnus ir jaunieji režisieriai – savo diplominius darbus pristatys du studentai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Oskaro Koršunovo kurso, debiutuos režisierius Jokūbas Brazys.
Jaunuosius talentus galime atrasti tik atkreipę į juos dėmesį, sudarydami galimybę kurti teatre“, – aiškino T.Juočys.
Vėlyviausiuose sezono planuose – Pauliaus Tamolės spektaklis vaikams „Sniego karalienė“. Tikimasi sulaukti vieno geidžiamiausių ir maištingiausių Europos režisierių Jano Klatos iš Lenkijos.
Teatro fojė įkūrė jaukią skaityklą
Iki šiol į Klaipėdos dramos teatrą būdavo galima patekti tik prieš spektaklius, o dabar čia durys atvertos visą dieną – pirmojo aukšto vestibiulyje atidaryta skaitykla.
Tokios skaityklos idėją iš gastrolių parsivežė T.Juočys. Ją įgyvendinti padėjo Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka – parengė išskirtinį scenos menų literatūros rinkinį.
Klaipėdiečiai jau pamėgo skaityklą, kai kurie į teatrą atskuba net per pietų pertrauką. Vilioja ne tik literatūra, bet ir šilta bendravimo erdvė – per didžiulius langus atsiverianti Teatro aikštė su pagrindiniu akcentu – Taravos Anikės skulptūra.
Darbo dienomis skaitytojai nemokamai vaišinami kava ar arbata, o savaitgaliais veikia baras, kuriame galima įsigyti gėrimų, desertų.
Knygų lentynas iš savo asmeninių kolekcijų papildė ir teatro darbuotojai. Skaitykloje galima susipažinti su scenos meno istorija, režisūros tradicijomis, naujovėmis, kūrėjų biografijomis.
„Tikimės, jog siūlomos knygos žmones skatins labiau domėtis teatro menu – atėję pažiūrėti spektaklių jie norės daugiau sužinoti apie kūrinių autorius, statytojus, vaidmenų atlikėjus“, – vylėsi T.Juočys.
Pagalvota apie žiūrovus su negalia
Teatre laukiami visi – taip pat ir žmonės su įvairiomis negaliomis. Juos irgi stengiamasi suprasti, sukurti patogesnes sąlygas. Pernai pradėję bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis klaipėdiečiai pristatė spektaklį iš Lenkijos „Vienas gestas“, kuriame kalbama apie žmones su klausos negalia.
„Pradėję galvoti ką patys galėtume nuveikti neįgaliųjų labui, kad paskatintume juos dažniau lankytis teatre, ėmė rengti titruojamus spektaklius“, – pasakojo KVDT Kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Monika Saltonė.
Šį sezoną KVDT scenoje su titrais bus rodomas latvių režisierės Maros Kimelės pastatytas spektaklis „Antigonė“ pagal Jeano Anouilh'o pjesę. Planuojamas spektaklis akliesiems ir silpnaregiams – jie galės ateiti anksčiau, paliesti dekoracijas, aktorius, susipažinti su aplinka. Bus rezervuojamos vietos žmonėms su judesio negalia.
Klaipėdos dramos teatras nusiteikęs grąžinti „skolą“ išpuoselėto skonio žiūrovams – vasaros pradžioje dėl koronaviruso pandemijos nesurengtą tarptautinį teatro festivalį „TheATRIUM“.
„Renginio organizatoriai rankų nenuleido – per tą laiką intensyviai dirbo, tad rudenį teatrą mylintiems žmonėms pasiūlysime svarbių ir įdomių įvykių“, – intriguojančią festivalio „TheATRIUM“ programą žada T.Juočys.
