Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Šokio teatre K. Tarasevičiūtė įkūnys vieną pagrindinių spektaklio personažų – Severiutę. Kartu su ja į idilišką meilės trikampį leisis solistai Deividas Meškauskas, Vadimas Krupeninas ir ansamblio „Lietuva“ šokėjai.
„Dėl Severiutės vaidmens man baisiausia tai, kaip pasirinkimais galime susikurti savo gyvenimą. Vieni tai vadina karma, kiti – likimu, bet tai yra mūsų pasirinkimų derinys. Ir štai galiausiai spektaklio veikėja iš visiškos nevilties atsiduria dugne. Tokie įvykiai man ne tik baisūs, bet ir artimi – visa tai matau realybėje. Moterys dažnai verkia ir klausia savęs, kodėl taip susiklostė jų gyvenimas... Toks pasirinkimų rezultatas“, – komentuoja šokėja.
Karjerą aukojo dėl santykių
Šokio spektaklyje „Dėdės ir dėdienės“ Severija atsiduria tarp dviejų skirtingų veikėjų – Mykoliuko ir Rapolo Geišės. K. Tarasevičiūtė atvirauja, kad ir pačiai tekę atsidurti kryžkelėse.
„Sunkiausi sprendimai, be abejonės, būna susiję su asmeniniu gyvenimu, širdies reikalais. Esu aukojusi karjerą dėl santykių ir atvirkščiai – santykius dėl karjeros. Tai buvo labai sudėtingi bandymai laviruoti, bet eilinį kartą įsitikinau, jog vienos taisyklės nėra. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, tad svarbu, jog širdies žmogus suprastų, kaip aš myliu savo veiklą, ir nelieptų rinktis“.
Mirties scenoje gali „išsidraskyti“
Kai kurie spektaklio momentai atskleidžia netikėtus ir kai kam mažai žinomus šokėjos išgyvenimus.
„Visada nenoriai žengiu į mirties sceną (taip šį spektaklio epizodą interpretavo režisierė A. Krasauskaitė). Kaskart ją atliekant, mano viduje taip pat kažkas miršta. Be ši scena – pati pačiausia. Ji galinga, tarsi pasiglemžia. Į ją sueina visos kada nors patirtos emocijos, o choreografija leidžia „išsidraskyti“.
Turėjau gyvenime tokį periodą, kuomet šokau princeses, fėjas bei kitus pozityvius dalykus. Žinoma, tai smagu, bet tik tam kartui. Norint labiau paliesti, išgyventi, reikia pamatyti kančią. Kaip baleto šokėjai, kurių niekas į šią profesiją neatnešė ant rankų, esame patyrę tiek siaubo ir dramos, jog turbūt kiekvienas artistas tai norėtų atskleisti ir žiūrovams. Magiška, kai gali dalyvauti tokiose stipriose scenose.“
Rapolą Geišę įkūnijantis V. Krupeninas sako, kad šokio spektaklio formatas padeda žvelgti kitu kampu.
„Man patinka spektaklio tikrumas. Manau, kad pamatysite stiprų ir neįprastą Vaižganto apysakos atpasakojimą. Asmeniškai nėra nieko žavesnio už istorijos pasakojimą šokio formatu, kai net menkiausia judesio dalelytė turi reikšmę, o visiems pažįstami „Dėdės ir dėdienės“ personažai tiesiog bešokant atgyja.
Ypač jaunimui tai turėtų būti įdomu, kurie anksčiau ar vėliau susidurs su Vaižganto kūriniais“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ šokėjas, kurį galima pamatyti tokiuose Anželikos Cholinos šokio spektakliuose kaip „Otelas“ ar „Idiotas“.
Po atšaukto turo – vienintelis pasirodymas Vilniuje
Pavasarį turėjęs įvykti „Dėdės ir dėdienės“ turas buvo atšauktas dėl šalyje susiklosčiusios situacijos. Vis dėlto programos režisierė Aušra Krasauskaitė ragina nepraleisti Vilniuje artėjančio pasirodymo.
„Karantinas mus visus išmušė iš vėžių, šiek tiek jaudinamės sugrįžtant. Aš stengiuosi žiūrėti ramiai, nors dar yra tas nežinomybės fonas. Aišku, labai džiaugiuosi, kad po truputį grįžta kultūra ir žiūrovai. Kol galime, naudokimės galimybe ir iš spektaklių pasisemkime dvasinės stiprybės. Juk pirmiausiai menas – dvasios atgaiva“, – ragina Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, Šeiko šokio teatro šokėja ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistė.
Ne paslaptis, jog valstybinis ansamblis „Lietuva“ tautinį meną vis dažniau skleidžia per šiuolaikinę prizmę. Šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės“ žiūrovai išvys liaudies ir modernių žingsnių praturtintą choreografiją, o liaudies dainos naujai suskambės per elektroninę muziką, kurią specialiai šiam spektakliui kūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas.
Primenama, kad renginių dalyviai su savimi turi atsinešti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo, tinkamai pasirūpinti higiena ir kuo dažniau plauti bei dezinfekuoti rankas.
