Sezoną kolektyvas pradeda tęsdamas šį pavasarį užsimezgusį bendradarbiavimą su orkestro meno konsultantu ir vizituojančiu dirigentu iš Švedijos Leifu Karlssonu ir jo projektu „Nuo maršų iki šachmatų“.
„Švedijos karališkosios muzikos akademijos narys, daugelio Skandinavijos orkestrų meno vadovas, žinomas dirigentas ir perkusininkas, net neabejoju, įneš naujų spalvų ir gaivaus oro. Mūsų ambicija yra įsitvirtinti stipriausių Europos koncertinių pučiamųjų orkestrų gretose ir atverti žinomiausių Europos scenų duris, – sako „Trimito“ vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas. – Beje, ponas Karlssonas yra ir vienas iš legendinio mušamųjų ansamblių „Kroumata“ įkūrėjų.“
L. Karlssono diriguojamas koncertas „Nuo maršų iki šachmatų“ vyks rugsėjo 19 d. atnaujintoje „Trimito“ salėje, Vilniuje.
„Šiame orkestre matau daug jaunų, puikiai išsilavinusių, pareigą jaučiančių bei užburiančią atmosferą norinčių kurti muzikantų. Mane tai žavi, – sakė L. Karlssonas. – Žinau, kad „Trimitas“ siekia iš paradinio, šou orkestro tapti vienu iš pučiamųjų simfoninių orkestrų pasaulyje (wind symphony orchestra), o tai pareikalaus naujų, šiuolaikiškų kompozicijų ir gerų repertuaro aranžuočių.“
Karlssono parengtoje programoje „Nuo maršų iki šachmatų“ skambės originalios partitūros. Nuo pučiamųjų žanro Mocartu vadinamo Percy Aldridge Grainger‘io klasikinių šventinės maršinės nuotaikos kūrinių iki legedinės švedų populiariosios grupės „ABBA“ narių Benny Anderssono ir Björno Ulvaeuso miuziklo „Chess“ (liet. „Šachmatai“).
Greta XX a. pradžios anglų kompozitoriaus Gustavo Holsto „A Somerset Rhapsody“ (liet. „Somerseto rapsodija“) skambės ir nauja postminimalistinės estetikos norvegų kompozitoriaus Torsteino Aagaardo-Nilseno partitūra „Dirty Dancing“ (liet. „Purvini šokiai“), suteiksianti galimybę klausytojams pažinti pučiamųjų instrumentų muzikos žanrų įvairovę, patirti nepakartojamų įspūdžių ir emocijų.
Nauji veidai
2020 m. rudens-žiemos sezone prie „Trimito“ kolektyvo jungiasi ir talentingas, jaunas dirigentas Karolis Variakojis, kuris iki šiol buvo geriau žinomas kaip vienas iš šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjų, dirigavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre, Nacionalinėje filharmonijoje.
Jis lapkričio 7 d. patieks „kosminį“ koncertą pagal Gustavo Holsto kūrinį „Planetos“. Tai 1914-1916 m. parašytas kūrinys, naudojant septynių dalių, turinčių Saulės sistemos planetų pavadinimus, struktūrą.
Siuita ilgai skynėsi kelią į koncertų scenas. Iškart po sukūrimo buvo atliekamos tik atskiros siuitos dalys, o pilna versija pirmą kartą suskambėjo Londone 1920 m. Kūrinio koncepcija yra labiau astrologinė nei astronominė, todėl tarp dalių pavadinimų nerasime Žemės planetos.
Kiekviena dalis perteikia idėjas ir nuotaikas, atspindinčias planetų poveikį žmogaus sąmonei, mintims ir emocijoms. Sukurti tokį ciklą kompozitorių paskatino atostogos Maljorkoje su astrologu Cliffordu Baxu.
Pradinė kūrinio versija buvo sukurta fortepijoniniam duetui, išskyrus dalį „Neptūnas“, parašytą vargonams, mat kompozitorius suprato, kad fortepijono tembras yra per daug triukšmingas tolimam ir paslaptingam šios planetos pasauliui. Vėliau siuitos partitūra buvo pritaikyta simfoniniam orkestrui ir prasidėjo kūrinio triumfo žygis per pasaulio scenas.
G.Holsto orkestruotė itin vaizdinga ir spalvinga, joje atsispindi žymių XX a. kompozitorių, tokių kaip Arnoldo Schoenbergo, Igorio Stravinskio, taip pat vėlyvųjų Rusijos romantikų Nikolajaus Rimskio-Korsakovo bei Aleksandro Glazunovo įtaka. Šio kūrinio aranžuotė pučiamųjų orkestrui Lietuvoje skambės pirmą kartą.
Plėtodamas partnerystę su jaunaisiais pučiamųjų instrumentų atlikėjais, „Trimitas“ rugsėjo 27 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilnius) kartu su dirigento Simono Perčičiaus (Slovėnija) vadovaujamais slovėnų atlikėjais surengs koncertą „A due“.
Koncertinėje programoje skambės klasikinė ir šiuolaikinė muzika. Tai keltų muzikos inspiruotas Berto Appermonto „The Green Hill“ (eufonijai ir pučiamųjų orkestrui), neoklasicizmą, romantizmą ir džiazą jungiantis Thomaso Dosso „Concerto Tricolore“ (trimitui ir puč. orkestrui), Pietų Amerikos Horno kyšulio gamtos grožį reflektuojantis Otto M. Schwarzo „Cape Horn“ (valtornai ir puč. orkestrui), teatrališkas Fredriko Högbergo „The Return of Kit Bones“ (trombonui ir puč. orkestrui) bei spalvinga Franzo Josepho Haydno Styginių kvarteto F-dur aranžuotė pučiamųjų orkestrui, atlikta Zitos Bružaitės.
Koncerto solistai: jaunieji slovėnai Jure Jozič (eufonija), Gregor Rogelja (trimitas), Sebastijan Buda (valtorna) ir trombono meistras Paulius Balčytis. Koncertui diriguos S. Perčičius.
Įspūdingos premjeros
2020 m. rudens-žiemos sezonui „Trimitas“ parengė įspūdingų premjerų. Spalio 10 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metams skirtame koncerte „Tiesos ieškojime“ skambės net trys premjeros.
Centrinis kūrinys – specialiai pučiamųjų instrumentų orkestrui parašyta Viačeslavo Ganelino didelės apimties partitūra „In Search of Truth“ (liet. „Tiesos ieškojime“). Solistė – Rūta Lipinaitytė. Tiesos ieškojimas – tai ne tik kūrinio ir viso koncerto motto, tai, kaip sakė V. Ganelinas, mėginimas atspindėti filosofines paieškas ir vidinę būseną individo, kuris ieško tiesos. Kūrinys skirtas soluojančiam smuikui ir pučiamųjų orkestrui.
„Smuikas yra labai emocingas instrumentas. Smuikas – tarsi individas, išminčius Gaonas, kuris ieško tiesos filosofinių sprendimų. Kūrinį sudaro dvi dalys. Pirma – tai vidinis pasaulis, o antra – individo paieškos. Tiesos paieškos, – pasakojo V. Ganelinas. – Man tai buvo labai atsakingas kūrinys. Atsakingas iššūkis – atskleisti asmenybę per muziką. Ar man tai pavyko, tegul sprendžia publika.“
Greta V. Ganelino – dar du užsienio litvakai ir dvi premjeros: JAV šiuo metu gyvenanti kompozitorė Jessica Krash su kūriniu „What I Learned from You“ (liet. „Ko išmokau iš jūsų“) ir tik 1982 metais iš Lietuvos išvykęs vilnietis Olegas Bogod (Izraelis) su „Middle East Twist“ (liet. „Vidurio rytų tvistas“).
Koncerte „Tiesos ieškojime“ taip pat skambės Lietuvos kompozitorių opusai: Anatolijaus Šenderovo „Sulamitos giesmės“ versija sopranui ir mušamiesiems (sopranas Judita Leitaitė, mušamieji – Pavelas Giunteris) bei Fausto Latėno „Lietuvos Jeruzalė“. Koncertui diriguos Aleksandras Šimelis.
Lapkričio mėnesį planuojamas koncertas, skirtas garsaus XX a. kino režisieriaus Federico Fellini 100-mečiui, kuriame skambės Fellini kino filmų muzika, sukurta neatskiriamo jo kūrybos partnerio – kompozitoriaus Nino Rotos. Režisieriaus ir kompozitoriaus bendradarbiavimas prasidėjo 1952 m. ir tęsėsi iki paskutinio bendro kūrinio – garsiosios kino juostos „Orkestro repeticija“ 1979-aisiais.
N. Rotos kino muzikos stiliui būdinga geros nuotaikos energija, teatrališkos ironijos ir išdykėliško sąmojaus mišinys. Koncerte skambės muzika iš F. Fellini filmų „Kelias“ („La strada“), „Saldus gyvenimas“ („La dolce vita“), „8 ½“ , „Roma“, „Amarcord“ ir kt. Koncertą palydės vaizdo ištraukos iš kino filmų, o „Orkestro repeticija“ iš ekrano išsiplės net į koncertinę sceną. Koncertui diriguos „Trimito“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis.
Svečiai – nuo Vengrijos iki Bermudų
Naujų koncertinės raiškos formų nuolat ieškantis „Trimitas“ jau praėjusiame sezone žiūrovus stebino tarpdisciplininiais eksperimentais ir žanrų samplaika tokiuose tarp koncerto bei spektaklio balansuojančiuose pasirodymuose, kaip „XX a. rapsodija“ su pianistu Petru Geniušu ar „Drum & Brass“ kartu su perkusininkų ansambliu „Giunter Percussion“.
O kur dar naujas žanras – muzikiniai edukaciniai projektai ir spektakliai vaikams „Trimito miestas“ ir „Trimito skrydis“, dauguma kurių parengti kartu su režisiere Birute Mar.
Naujam sezonui žiūrovams ir klausytojams paruošta siurprizų su užsienio menininkais. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje lapkritį planuojamas erdvinis J. S. Bacho „Fugos meno“ atlikimas kartu su dirigentu Kennethu Amis, kilusiu iš Bermudų salyno.
Pirmą kartą Europoje nuskambės šedevru laikomo Johanno Sebastiano Bacho „Fugos meno“ versija pučiamųjų orkestrui – stebinanti skambesio spalvomis, netikėtu orkestro išdėstymu erdvėje bei garsinį patyrimą praturtinančiu apšvietimu ir vaizdo projekcija. Baroko genijaus J. S. Bacho kūrybine laboratorija ir kulminacija vadinamą šedevrą pučiamųjų orkestrui aranžavo Kennethas Amis (JAV).
Jis ir stos prie dirigento pulto ir su publiką erdvėje apsupsiančiu orkestru atskleis „Fugos meno“ didybę. K. Amis yra Bostono universiteto, Bostono konservatorijos dėstytojas (tūba, dirigavimas), dirbęs Indianapolio, Detroito, Šanchajaus simfoniniuose orkestruose. Šiuo metu muzikantas yra „Palm Beach Opera“ orkestro ir ansamblio „Empire Brass“ atlikėjas bei Masačusetso technologijų instituto (MIT) pučiamųjų ansamblio dirigentas.
„Fugos menas“ laikomas J. S. Bacho muzikiniu testamentu. Kurdamas kompozitorius įstabiai derino du iš pažiūros priešingus polius – gilų tikėjimą ir itin racionalų komponavimą. Kuklus genijus, visą savo muziką paskyręs Dievo šlovinimui, kūrinius grindė griežta garsų architektūra, skaičių simbolika, tačiau J. S. Bacho muzikoje intelektas darniai dera su emociškai išraiškinga, turtinga muzikine vaizduote.
Įspūdingą „Fugos meno“ muzikinę architektūrą suprasti padės speciali K. Amis sukurta vaizdo projekcija. Garsinę kelionę ji lydės vizualiai perteikdama daugialinijinę kūrinio struktūrą ir palaipsniui augantį jos kompleksiškumą.
Gruodžio mėnesį „Trimitas“ pakvies į muzikinę šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventę Nacionalinės filharmonijos salėje kartu su pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiančia smuikininke ir vokaliste iš Vengrijos Katica Illényi. Tik šį kartą pagrindinis jos instrumentas bus ne smuikas, bet – tereminas.
Tai vienas keisčiausių muzikos instrumentų. Jį sudaro dvi metalinės antenos, sukuriančios elektromagnetinius laukus, ir du radijo dažnio generatoriai. Pirštų judesiais, atliekamais tarp dviejų antenų, elektriniai impulsai yra sustiprinami ir perduodami į garsiakalbį. Įdomu, kad šį instrumentą 1920 m. sukūrė išradėjas ir būsimas SSRS šnipas Leonas Tereminas.
Jis kūrė ne muzikos instrumentą, o įrenginį, kuris galėtų išmatuoti dujų tankį. Paaiškėjo, kad prie matuoklio priartinus ranką, galima išgauti įvairiausius garsus. 1928 m. savo išradimą Tereminas pristatė Niujorke ir sukėlė didelį ažiotažą (nors komercinės sėkmės nesulaukė). Vėliau tereminas buvo primirštas, kol 6-ajame dešimtmetyje jį pradėjo naudoti Holivudo kūrėjai siaubo filmų garso takeliams.
Vėliau savo įrašuose jį panaudojo „The Rolling Stones“, „Led Zeppelin“, „The Beach Boys“, Jeanas-Michelle’is Jarre’as. Ryškiausiai instrumentas atgimė, kai Robertas Moogas, įkvėptas teremino, sukūrė legendinį savo vardo sintezatorių.
„Trimito“ ir Katicos Illényi koncerte skambės kūriniai, kurių autoriai – Astor Piazzolla, Leonard Bernstein, Elvis Presley, Ennio Moriccone, Charlie Chaplin, Goran Bregović ir kt. Koncertui diriguos „Trimito“ vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis.
