Festivalio šūkis "Menas be kaukių" skamba provokuojančiai, tačiau organizatoriai tikina, jog dalyvių ir publikos saugumas visuose renginiuose bus užtikrintas - artistai dėvės medikų rekomenduojamas kaukes, laikysis pagarbaus atstumo, kai kurie koncertuos panirę į vandens gelmes.
Atlikėjų triukai po vandeniu
Tradicinį festivalį Klaipėdos "Švyturio" arenoje rugsėjo 12-ąją atidarys viena garsiausių Danijos trupių "Between music". Net dešimtmetį jos kurtas įspūdingas muzikos projektas "AquaSonic" apdovanotas prestižiniais prizais, įvertintas pasaulinės žiniasklaidos, laužo žmogaus ribų stereotipus - pristatomas ne scenoje, o po vandeniu.
Penki "Between music" atlikėjai panirs į vandens sklidinus stiklo akvariumus ir beveik valandą ten dainuos bei gros specialiai sukurtais instrumentais. Trupės pasirodymą stebėjęs dienraščio "New York Times" apžvalgininkas negailėjo komplimentų danams: "Sunku patikėti, kad visa tai regiu savo akimis“.
Hong Kongo leidinys „Edison“ koncertą "AquaSonic" įvardijo „kaip nuostabų vaizduotės ir vaizdinių derinį, kurį galima pavadinti tik stebuklu".
Po vandeniu pasirodys ir Lietuvos teatralai. Tiriamojo šokio spektaklyje "Apnea" choreografė Erika Vizbaraitė su komanda analizuoja kvėpavimo sulaikymo reiškinį (gr. apnea) miego ar budros būsenoje, sąmoningą ar ištinkantį netikėtai.
Vandens apnėjoje kūnas prislopinamas, savotiškai užmigdomas - sulėtėja gyvybinės funkcijos, kraujotaka, rimsta protas: žmogus tegirdi savo širdies tvinksnius, o paskui ir jie nutyla. Pirmasis oro gurkšnis išnirus iš vandens, pirmasis įkvėpimas – gyvybės proveržis.
"Sulaikę kvėpavimą pasijuntame riboti ir beribiai, pulsuojame, plakamės laiko tėkmėje. Žmogus išmoksta nekvėpuoti, kai pats to nori, o kai kvėpuojame, stengiamės tai tiesiog jausti", - teigia kvapą gniaužiančio spektaklio "Apnea" kūrėja E.Vizbaraitė.
Šokių atributai - dujokaukės
Rugsėjo 15-ąją - Šeiko teatro ir Lenkijos choreografo Maciejaus Kuzminskio šokio spektaklio "i" ("aš") premjera. Šis vizijomis ir simboliais persmelktas lietuvių ir lenkų darbas ties šokio ir vizualiųjų menų riba atskleidžia transhumanizmo fenomeną, egocentriškus individus su savo atributais (i-telefonas, i-pad, instagram).
Pasak "Plarformos" rengėjų, šiame spektaklyje į žmogaus tapatybę žvelgiama dvejopai: kaip į unikalių individo savybių derinį, abejonių nekeliantį motorinį tapatumą, sunkiai atpažįstamą nematant veidų, ir kaip į dirbtinį konstruktą - socialinės inžinerijos rezultatą, niveliuojantį individo arba kokios nors grupės bruožus.
Choreografai spektaklyje išskirtinį dėmesį skiria kostiumams, kurie personažams suteikia netikėtiną vizualinį charakterį, paryškina anonimiškumą (šalmais pridengti šokėjų veidai, uniformomis aptempti jų kūnai eliminuoja svarbią tapatybės dalį, bet tuo pat metu pabrėžia judesio autentiškumą, jį išryškina.
Karantino suvaržymų ir vėl atsigaunančio koronaviruso paveikta Kauno šokio teatro "Aura" tarptautinė trupė dangstosi dujokaukėmis. Belgų choreografas Brandonas Lagaertas šokio spektaklyje "Deginanti trintis" kuria kitokio pasaulio atvaizdą - vis ilgėjantis laikas peržengia mums įprasto suvokimo ribas.
Spektaklyje "Deganti trintis" vaizduojamo paralelinio pasaulio būtybės geba formuotis į neįprastus kūnus, apsėstos noro turėti kuo daugiau varžosi nesibaigiančioje kovoje dėl teritorijų.
Vienatvė ir bendrystės ilgesys
Klaipėdos dramos teatre net du vakarus skleisis įtalų režisieriaus Alessandro Serra ir kerinčio žavesio šokėjos Chiara Michelini duetas. Kūrėjai interpretuos įstabaus menininko Alberto Giacometti gyvenimą, perteikiamą jį supusių moterų – motinos Annettos, žmonos Annettės ir prostitutės Carolinos - aplinkoje.
Žiūrovai kviečiami pasinerti į žmogiškųjų aistrų pasaulį, kur judesys nėra vien tik paprastas poslinkis. Genialaus skulptoriaus, tapytojo ir grafiko A.Giacometti kūryboje įamžinta meno kokybė apnuogina giliausias jo sielos gelmes ir žaizdas, atidengia vienatvės ir kančios grožį.
Kaukėtos figūros pasirodys ir festivalio uždarymo spektaklyje "Vėliavos". Jo statytoja Vokietijos choreografė Paula Rosolen vėliavas suvokia kaip žmogaus gyvenimo apraišką, liudijančią priklausomybę kažkam arba narystę: nuo futbolo komandos iki tautos, nuo religinio sąjūdžio, revoliucijų iki politinių partijų bruzdėjimo.
Palydovai, internetas šiais laikais atveria plačias galimybes bendrauti nuotoliniu būdu, tačiau vėliavų, kaip informacijos signalų, vizualinių žinučių, prasmingų heraldikos simbolių reikšmė neišnyksta. Vėliavomis mojuojame per šventes, naudojame jas komunikuodami jūroje, mūšio lauke, kai jau nieko kito nebelieka.
Šokėjų trupė spektaklio "Vėliavos" erdvę pavers netikėtų kūno plastikos eksperimentų aikštele - tyrinės itin aktualius nūdienos komunikavimo principus, neaplenkdama gyvenimiškų nesusipratimų, šiais laikais plintančių melagienų.
Kūrėjai žvelgia į galaktikų gelmes
Dar vieną premjerą - spektaklį šeimai "Didysis sprogimas" - pristato Klaipėdos lėlių teatras su partneriais „Itim Ensemble“ (Izraelis). Žiūrovai bus sugrąžinti į pradžių pradžią, kai, įvykus Didžiajam sprogimui, susikūrė Visata.
Spektaklio veiksmas, anot "Plartformos" organizatorių, rutuliojasi vienoje žvaigždėtos galaktikos planetoje - klestinčios visuomenės, miestų ir kultūrų pasaulyje vaizduojamas mažo roboto ir jo šuns gyvenimas.
Estijos menininkės Kristinos Norman poetinis-dokumentinis spektaklis "Lengvesnė nei moteris" - apie kovą su gyvenimo iššūkiais. Tai sakmė apie iškilias ir paprastas švelniosios lyties atstoves – vienintelę kosmose pabuvojusią italę astronautę Samantha Cristoforetti ir Italijoje nusėdusių emigrančių iš Ukrainos būtį bei buitį.
Šis spektaklis pristatytas 2009 metų Venecijos bienalėje. Vaizduojami personažai nekeikia likimo, užgriuvančių sunkių naštų. Priešingai, demonstruoja, kad ir be kosmoso galima įveikti gravitacijos jėgą.
Ar tai įmanoma, ką reikėtų nuveikti – egzistenciniai klausimai, į kuriuos atsakymo ieško spektaklio kūrėja K.Norman.
Festivalio "Plartforma" renginiai vyks Klaipėdos kultūros fabrike, Dramos teatre, Lėlių teatre ir "Švyturio" sporto ir pramogų arenoje
**
Tarptautinį menų festivalį "Plartforma" rengia uostamiesčio menininkų grupė „Žuvies akis“ (prodiuserė Goda Giedraitytė). Jo misija – vienyti įvairių regionų ir valstybių meninę patirtį, kūrėjus, pristant šiuolaikinio šokio ir teatro, multimedijos projektus, performansus, naująjį cirką, vizualųjį meną. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje, be kita ko, atlieka svarbią švietėjišką funkciją – supažindina žiūrovus su šiuolaikinio meno raiškos įvairove.
"Plartforma" - reprezentacinis Klaipėdos kultūros renginys, apdovanotas Europos festivalių asociacijos ženklu „Europe for Festivals/Festivals for Europe“. Pernai jis buvo įtrauktas į strateginių Lietuvos festivalių sąrašą.
Daugiau informacijos apie menų festivalį "Plartforma-2020" ir pristatomus renginius: www.plartforma.lt
