Jei manote, kad teatro aktoriai ir režisieriai spektaklius kuria tik užsidarę tarp keturių sienų, – klystate. Aktoriai ir režisieriai pasirengę dėl gero reginio ne tik aukoti savo laiką, bet ir atsiskirti nuo šeimos, atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras rudenį pasitinka lenkų režisieriaus Lukaszo Twarkowskio kūriniu „Respublika“, kuris vilniečius ir miesto svečius turėtų nustebinti ne tik trukme, bet ir forma. Kūrėjai kviečia ne tiek stebėti spektaklį, kiek tapti jo veiksmo dalimi.
Sukūrė atskirą komuną
Spektakliui idėją pakišo vadinamoji bazinių pajamų teorija. Tai – kiek utopiška idėja: ateis laikas, kai gausime pinigų, tačiau nereikės jų užsidirbti, nes trūks darbo vietų. Greičiausiai tai bus gerokai didesni pinigai už dabartinį minimalų atlyginimą.
Ši teorija kūrėjus pastūmėjo neįprastam žingsniui – iškeliauti į miškus. Be darbų, be užduočių, be taisyklių. Tik turint šiek tiek pajamų pragyventi. Aktoriai gyveno lyg atskiroje komunoje – jie neturėjo įsipareigojimų, pabėgo nuo rutinos ir pradėjo atskirą gyvenimą.
Režisieriaus L.Twarkowskio teigimu, spektaklio idėja susijusi su eksperimentu, kurio tikslas – rasti bendrą veiklą, kuri suvienytų marias laisvo laiko turinčius žmones.
„Tai buvo didelis eksperimentas su savimi ir idėjomis. Buvo svarbu išsivežti aktorius ten, kur neliktų taisyklių, nes mes turime ruoštis gyvenimui ateityje, kai nereikės dirbti“, – apie spektaklio idėją pasakojo režisierius.
Aktorius išėjo grybauti
Aktoriams, atskirtiems nuo civilizacijos, reikėjo imtis veiklos, mat režisierius nedavė jokių nurodymų, ką veikti ir kaip elgtis. Pamažu atsirado bendras vienijantis taškas – muzika ir šokiai. Spektaklyje išvysime labai daug judesio. Be to, prie didžėjaus pulto stos gerai pažįstami teatro veidai.
Eksperimentui prasidėjus aktoriai buvo išstumti iš komforto zonos ir ieškojo būdų, kaip į ją grįžti. Vieni užsiėmė joga, rengė vakarėlius, kiti ėmėsi kiek įprastesnės veiklos – aktorius Algirdas Dainavičius pirmą dieną pasiėmė kibirą ir išėjo rinkti grybų.
Tiesa, ne visi susidūrė su sunkumais atsidūrę neįprastoje aplinkoje – kartais prie to prisideda ir aktoriaus gyvenimo ypatumai.
„Man jau daugiau nei 50 metų, bet aš neturiu savo namų. Lyg ir stengiausi, bet niekada nepavyko susitaupyti, todėl prisijungti prie komandos buvo paprasta“, – patirtimi dalijosi Diana Anevičiūtė.
Pasikeitė dienos ritmas
Pabėgus nuo civilizacijos pasikeitė ne tik gyvenimo supratimas, bet ir dienos ritmas. Šokiai iki paryčių, pusryčiai jau gerokai popiet – taip atrodė gyvenimas ruošiantis spektakliui.
Kaip teigė patys aktoriai, nebuvo akimirkos, kad jie liktų be veiklos. Jie kartu gamino maistą, susigalvodavo įvairios veiklos, o reivas skambėjo kone nuolatos – šokiai vyko ryte, vakare, dieną ir naktį.
Aktoriaus Ryčio Saladžiaus manymu, jei nutiktų taip, kad visi liktume be darbų, tačiau gautume pajamų, neužsisėdėtume be veiklos ar kitokio darbo. Į pagalbą atskubėtų kūryba, kuri yra mažiau destruktyvi nei kai kurie darbai.
„Žmogus yra kūrybingas, nori kurti ir visada kurs. Aišku, tai nebus darbas, tai bus kūryba, tačiau dažnai žmogus dirba ir prisidirba, o dėl to vandenynai dūsta nuo plastiko. O jei žmogus kurs, jis būtinai sukurs ką nors, kas neturės blogų pasekmių“, – mintimis dalijosi R.Saladžius.
Įsimylėję technomuziką
Technomuzika jau girdėjome pirmajame L.Twarkowskio spektaklyje „Lokis“, tad ir „Respublikoje“ jos netrūks. Pasiruošimas spektakliui aktoriams leido ne tik pagyventi atskiroje respublikoje, bet ir išbandyti save dar neatrastoje ir netyrinėtoje aplinkoje.
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Bogumilas Misala, tačiau aktoriams palikta laisvė improvizuoti ir remiksuoti kompozitoriaus darbus. Režisieriaus teigimu, atsirado daug norinčiųjų pabūti didžėjumi, tačiau toli gražu ne visiems tokia muzika buvo artima – kai kurie elektroninės muzikos prieš tai net neklausydavo. Tačiau dabar šiuo požiūriu aktoriai atranda save iš naujo.
„Pradėjau mokytis didžėjauti ir man tai patinka. Užsidaręs atrandu daugybę įdomių dalykų, ir tai iš tikrųjų yra smagu“, – apie naują pomėgį pasakojo A.Dainavičius.
Dėjosi ir keistų dalykų
Apsistojus miške buvo sugriauta hierarchija – neliko nei režisieriaus, nei aktorių, jie tebuvo būrelis paprastų žmonių, kurių nesiejo jokie darbiniai santykiai. Ir iš tiesų išvykus ten, kur nėra taisyklių, nėra reikalavimų, pajuntama tikra laisvė – galima užsiimti bet kokia veikla, kuri teikia malonumą.
Tačiau tokia euforija netrunka amžinybę – po kurio laiko dykas buvimas aktoriams tapo nemalonia ir nenatūralia būsena, prie kurios jie nebuvo įpratę.
„Po trijų dienų ėmė dėtis keisti dalykai. Esi įpratęs kelti sau tikslus, esi įpratęs jausti stresą, kad turi šį tą nuveikti. Apėmė labai keistas jausmas, kai tu nieko neturi daryti. Tai tapo nepatogia būsena“, – sakė Vainius Sodeika.
Visos patirtys gyvenant miške buvo filmuojamos ir kolekcionuojamos, kol galiausiai pateko į dramaturgės Joannos Bednarczyk rankas. Jai taip pat nebuvo duota nurodymų ar taisyklių, kokia turi būti spektaklio pjesė, – palikta visiška kūrybos laisvė. Taip scenarijuje atsirado aktualiausios temos – ekologija ir tvarus gyvenimas. Tačiau dramaturgė siekė išnarplioti ir kitą svarbų aspektą – kintančius žmonių santykius.
„Man davė filmuotą medžiagą ir pasakė, kad galiu su ja daryti, ką noriu, todėl nusprendžiau iškelti problemas, kurios aktualios man pačiai“, – apie pjesės kūrimą pasakojo J.Bednarczyk.
Sudaro trys dalys
6 valandos – tiek truks spektaklis. Žiūrovus tai gali išgąsdinti, tačiau greičiausiai šis laikas neprailgs. Atvykusieji į „Respubliką“ pamatys spektaklį, kuris bus visiškai kitoks nei tie, kuriuose esame įpratę lankytis.
Žiūrovai turės teisę rinktis, iš kurio kampo stebėti veiksmą, galės laisvai judėti per įvairias erdves. Čia taip pat lauks maistas ir gėrimai, o drąsiausieji kviečiami nepamiršti maudymosi kostiumėlio – veiks sauna, kuria taip pat bus galima pasimėgauti.
„Pirmoji dalis primins parodą – žmonės galės vaikščioti ir apžiūrėti erdves. Antrąją sudarys vaizdo instaliacijos ir performansas, o trečiojoje bus reivas, tiesiog reivas“, – kalbėjo L.Twarkowskis.
„Žvilgsnis pro rakto skylutę į atrakcionų parką“, – taip spektaklį apibūdino aktorius Valentinas Novopolskis.
Kūrybinė komanda nėra įsitikinusi, ką žmonės supras ir kiek pamatys atvykę į spektaklį. Temos, gvildenamos spektaklyje, vis dar daugeliui nepatogios, o spektaklio pateikimas – visiškai kitoks, negu įprasta, todėl įvertinti, ką žmonės pamatys, supras ir ar perpras spektaklio mintį, beveik neįmanoma.
„Būtų smagu, jei žiūrovai sugebėtų bent šiek tiek prasiskverbti į spektaklio esmę, tarkime, ekologijos ir kitas opias temas.
Bėda ta, kad kai problema per didelė, žmogus ją paprasčiausiai išstumia ir paslepia nuo savęs“, – svarstė V.Novopolskis.
L.Twarkowskio 6 val. trukmės spektaklio „Respublika“ premjera vyks rugsėjo 3, 4 ir 5 d. 19 val. Vilniaus kino klasteryje (Meistrų g. 12C). Nenorintiems ar negalintiems atvykti rengėjai siūlo už 4 eurus stebėti tiesioginę transliaciją, kuri numatyta rugsėjo 5 d. 19 val.
