Užsienio scenas jau išbandžiusi solistė džiaugiasi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pasiūlymu dainuoti uostamiestyje, nes Lietuvoje jaučiasi stokojanti saviraiškos.
Produktyviausiu savo karjeros laikotarpiu S.Janušaitė iki šiol vadina 2013–2015 m. sezonus, praleistus Vokietijos Eseno miesto „Aalto“ teatre: „Tai buvo puikus metas: sukūriau daug vaidmenų, kurių Lietuvoje neturėčiau galimybės atlikti.“
Garsi Lietuvos operos solistė publiką ir meno specialistus džiugina stipriu ir patikimu balsu, emocionalumu bei tiksliai atliktais ryškiais vaidmenimis.
Ji sėkmingai debiutavo ir pasaulio operos scenose, įskaitant debiutus Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir kitose šalyse. 2007 m. solistė dainavo su BBC Velso nacionaliniu orkestru.
Grįžta į miestą, kupiną prisiminimų
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras premjeron suburs iš pajūrio krašto kilusius žymius lietuvių solistus: Olando partiją atliks Vokietijoje R.Wagnerio operose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas, o Zentos partija atiteko S.Janušaitei.
„Labai laukiu „Skrajojančio olando“ premjeros. Norisi grįžti padainuoti į Klaipėdą: tai mano jaunystės miestas, žadinantis daug gerų prisiminimų.
Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje studijavau dirigavimą ir slapta puoselėjau svajonę, kad noriu dainuoti solo. Likimas palankiai susiklostė, kad vėliau įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
Su kitais premjeroje dainuosiančiais solistais jau yra tekę susitikti vienoje scenoje. Dažniausiai – su A.Švilpa, kuris man kaip bičiulis, brolis. Su juo kartu dainavome ne tik Vilniuje, bet ir Esene. Žaviuosi jo asmenybe ir vokaliniais laimėjimais.
Vienas įsimintiniausių su juo dainuotų duetų buvo Antonino Dvoržako operoje „Undinė“, kur aš buvau Undinė, o Almas – Vandenis. Su juo teko dainuoti ir R.Wagnerio „Skrajojančiame olande“, ir „Valkirijoje“. Scenoje teko būti ir A.Švilpos dukra, ir mylimąja. (Juokiasi.)
Su Andriu Ludvigu, kuris Klaipėdoje dainuos Eriko partiją, esu dainavus ir Vilniuje („Skrajojančiame olande“), ir Rygoje („Madam Baterflai“)“, – sakė S.Janušaitė.
Operų fanė
Solistė sakė, kad jos stiprybė – operos, kuriose visiškai atsiskleidžia jos balsas.
„Nedainuoju operetėse, koncertuose. Operos artimesnės sielai, nes esu labai emocionali. Man patinka spektakliai su daug judesio. Negaliu ilgai stovėti vienoje vietoje, tad koncertai man netinka. Stovėti ir dainuoti – man kažkas baisaus.
Šį kartą iššūkiu taps ne sceninės užduotys, bet tai, kad premjera vyks lauke. Ko labiausiai bijo dainininkai? Kondicionierių ir lietaus, darganos, šalto vėjo... Neseniai po vieno koncerto jau buvau peršalusi, tad Klaipėdos gimtadieniui tikiuosi gerų, „koncertinių“ orų“, – vylėsi S.Janušaitė.
Solistė neslėpė: buvo laikas, kai stebėjosi, kas gali dainuoti R.Wagnerio muziką. Bet šiandien yra prisiekusi šio kompozitoriaus gerbėja.
„Juokaudavau, kad ten reikia ne dainuoti, o šaukti. Vis dėlto ilgainiui supratau, kad šis kompozitorius kūrė muziką su paslaptimi. Tai subtili, nelėkšta, nebanali muzika, kurią reikia pajausti.
R.Wagneris man užkaitina kraują. Jo muzikoje jaučiama vokiška dainavimo maniera, tad dainuoti tenka visiškai kitaip nei rusų ar italų operose“, – pasakojo S.Janušaitė.
Išgirsite išskirtinį kūrinį
Zentos partija solistei nėra lengva, ypač pirmas duetas su Olandu (A.Švilpa). Be geros vokalinės technikos čia neišsiversi.
„Turi dainuoti „iš dūšios“, kaip sako žemaičiai. Geriausias pasiruošimas solistui – kasdienis balso lavinimas. Svarbiausia neužmigti ant laurų.
Kad ir ką dainuotum, dainuoti turi protingai: niekas kitas nepasaugos tavo balso nuo pertempimo, nepajus sunkių momentų geriau nei pats balso šeimininkas.
Svarbi ir solisto emocinė būsena, nes ši opera reikalauja įsijautimo ir visiško atsidavimo. R.Wagneris ne veltui tarp solistų pripažįstamas sudėtingu kompozitoriumi, todėl turi labai gerai valdyti savo balsą, norėdamas atlikti jo kūrinius.
Pradedantiesiems solistams nesiūlyčiau imtis R.Wagnerio muzikos. Per anksti šio kompozitoriaus ėmęsi solistai netgi praranda balsus“, – įspėjo S.Janušaitė.
Anot solistės, Zenta iš „Skrajojančio olando“ – svajoklė idealistė, kurią traukia paslaptys ir romantiški žygiai. Svetimšalį kapitoną Olandą, vadinamą „šventuolių siaubu“, ji įsimyli beatodairiškai ir aplinkinių įspėjimų apie vaiduoklių laivą nenori girdėti.
Apkaltinta neištikimybe, Zenta ryžtingai puola į jūros bangas, tačiau jos auka nutraukia prakeiksmą ir išgelbsti amžinoms klajonėms pasmerkto Olando sielą.
R.Wagneris „veža“
S.Janušaitė sakė daug girdėjusi apie išskirtinę klaipėdietiško „Skrajojančio olando“ scenografiją.
„Esu suintriguota, kaip, manau, ir šios operos gerbėjai. Laivas, įvairių aukščių scena... Tai puiki proga su R.Wagnerio kūryba susipažinti net operos nemėgstantiems žmonėms. Manau, šis kompozitorius pajėgus sužavėti net didžiausius skeptikus. Jei sakyti šiuolaikine jaunimo kalba – „Skrajojantis olandas“ „veža“ visus.
Opera mistinė: finale turėtų dingti prakeikimas, tad teks stebėti užgniaužus kvapą. Užmigti spektaklio metu nepavyks“, –juokėsi Zentos partijos atlikėja.
Anksčiau dažniau dainavusi užsienyje – Vokietijoje, Latvijoje, dabar S.Janušaitė daugiau dainuoja Lietuvoje: „Taip norėjau. Saviraiškos Lietuvoje truputį trūksta, Vokietijoje buvo daugiau galimybių. Tad ypač džiaugiuosi, kad esu pakviesta dainuoti į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
Nebesu jauna, bet metai man kaip solistei naudingi: vis labiau suprantu, kaip tinkamai naudoti savo balsą. Kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau išmoksti. Jaunam atrodo, kad tu jau viską žinai ir moki“, – juokėsi profesionalė.
Siunčia linkėjimų žemaičiams
S.Janušaitė pripažino, kad šis sezonas dėl pandemijos menininkams buvo kitoks ir vis dar nežinia, ko tikėtis rudenį.
„Mums belieka prisitaikyti prie tikrovės. Pakeisti jos negalime, todėl stengiuosi mažiau žiūrėti žinių ir nusiteikti pozityviai“, – sako su džiugiu jauduliu „Skrajojančio olando“ premjeros laukianti solistė.
S.Janušaitė kilusi iš Kretingos rajono Kurmaičių kaimo, tad su malonumu kalba žemaitiškai ir tik šia tarme bendrauja su savo tėčiu.
„Galėjau duoti interviu ir žemaitiškai, kad jis būtų lengviau suprantamas mano mylimiems žemaičiams. Mano mama buvo Šilgalytė, kilusi iš Skuodo rajono Vindeikių kaimo. Jei ne mama, aš šiandien nedainuočiau.
Tikiu, kad iš dangaus ji džiaugiasi mano laimėjimais. Dainuodama visada dėkoju mamai, nes jei ne jos tikėjimas manimi, užsispyrimas, skatinimas lankyti muzikos mokyklą, viso to nebūtų“, – įsitikinusi garsi solistė.
Sandra Janušaitė
Dainavimo S.Janušaitė mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Vlados Mikštaitės, prof. Irenos Milkevičiūtės ir doc. Jolantos Čiurilaitės klasėse. Vėliau stažavosi Zalcburgo (Austrija) „Mozarteume“ (pas prof. Lilian Sukis, 1999 m.) ir Gdansko Stanislawo Moniuszko muzikos akademijos meistriškumo kursuose (Lenkija, pas prof. Renata Scotto, 2000 m.).
S.Janušaitė yra sukūrusi nemažai įsimintinų ryškių vaidmenų. Ypač palankiai kritikai įvertino solistės parengtus Zentos („Skrajojantis olandas“), Zyglindos („Valkirija“) ir Elzos („Lohengrinas“) vaidmenis R.Wagnerio operose.
Žavi ir kiti solistės repertuarą puošiantys personažai: Mikaela (G.Bizet „Karmen“), Dona Elvyra (W.A.Mozarto „Don Žuanas“), Liza (P.Čaikovskio „Pikų dama“), Leonora („Likimo galia“), Odabela („Atila“), Elvyra („Ernanis“) ir Aida („Aida“) G.Verdi operose, Rachelė (J.F.Halévy „Žydė“), Tatjana (P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Aldona (A.Ponchielli „Lietuviai“), Madam Baterflai („Madam Baterflai“), Mimi („Bohema“) ir Turandot („Turandot“) G.Puccini operose bei daugelis kitų, kuriuos dainavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių scenose.
S.Janušaitė buvo „Metų operos viltis“ (2004 m.), turi du „Operos švyturius“ (2007 m.; 2012 m.), Auksinį scenos kryžių už Tatjanos vaidmenį operoje „Eugenijus Oneginas“ (2013 m.) ir „Auksinio disko 2013“ prizą ir laureatės vardą.
