Karjeros laiptais sparčiai kopiantis atlikėjas su jauduliu laukia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamos Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjeros: tikisi, kad jaunystės mieste jo pasiklausyti susirinks buvę klasės draugai ir pedagogai.
T. Girininkas – palangiškis, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinis. Kaip geriausias operos solistas jis pelnė „Operos švyturio“ ir „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimus.
2014 m. T. Girininką pastebėjo ir ėmė globoti operos teatrų prodiuseriai iš Danijos. Netrukus operos bosas debiutavo Švedijos festivalyje, Danijoje dainavo Antonino Dvorako „Requiem“, pasirodė garsiame Liucernos festivalyje Šveicarijoje, Niurnbergo operos teatre.
Dar platesni kūrybos horizontai solistui atsivėrė po pasirodymo Jacques'o Fromentalio Halevy operoje „Žydė“ Vokietijos mieste Konstance. Užsienyje dirbantis ir Lietuvą Europoje garsinantis solistas džiaugiasi galėdamas dainuoti Klaipėdoje, kur kažkada prasidėjo jo muzikinė karjera.
Klaipėda mena debiutą
Grįždamas į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną, solistas jaučiasi ypatingai, nes būtent čia įvyko jo teatrinis debiutas: baigęs studijas, T. Girininkas atliko Charono partiją Claudio Monteverdi operoje „Orfėjas“.
„Buvo 2007-ieji. Didžiulis dainavimo scenoje įspūdis. Pirmasis žingsnis į operos pasaulį... Visa tai buvo Klaipėdoje. Visi solistai mena savo pirmus pasirodymus, nesvarbu, kuriame teatre tai įvyko.
Gauti sceninės patirties teatre buvo kiekvieno studento svajonė. Su metais tos patirties prisirinko nemažai, sukurta jau daug vaidmenų. Kai laisviau jautiesi scenoje, ir vokalinė branda jaučiama“, – pasakojo į Klaipėdą sugrįžęs T. Girininkas.
Solistas, kurio mama gyvena Palangoje, tikino, kad dainuoti pajūryje jam bus didžiulis malonumas. „Čia mokiausi vienuolika metų. Tikiuosi premjeroje išvysti žmones, su kuriais kartu mokėmės ar tiesiog bendravome. Ypač jaudinuosi laukdamas savo pedagogų, kuriems teks įrodyti, kad jų pastangos atsipirko“, – kalbėjo T. Girininkas.
Saksofoną iškeitė į dainavimą
Būdamas paauglys T. Girininkas tvirtino, kad niekada nedainuos. „Šeštoje klasėje pradėjau groti saksofonu. Jis man atrodė viskas, o iš choro ir vokalo pamokų bėgiodavau. Į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją įstojau kaip saksofonininkas, visiškai negalvojantis apie dainavimą. Tik pradėjus studijuoti, kai išvydau pirmuosius spektaklius Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, mano požiūris kardinaliai pasikeitė.
Saksofoną iškeičiau į dainavimą ir ėmiau atkakliai siekti naujo tikslo. Susidomėjęs soliniu dainavimu, baigiau vokalo studijas pas profesorių Vladimirą Prudnikovą. Net neįsivaizduoju kito kelio, kuriuo galėčiau eiti. Patinka džiazas, kiti muzikiniai žanrai, bet klasikinė opera yra mano meilė“, – tikina pašnekovas.
Įdomu, ar solistui svarbu dirbti vienoje trupėje, ar, kaip tam Olandui, geriau klajoti iš vieno teatro į kitą ieškant savo vienintelio, nepakartojamo vaidmens?
„Negalėčiau atsakyti kategoriškai. Esu išbandęs viena ir kita – dirbau trupėse ir dainavau kaip kviestinis solistas. Pasirinkau laisvai samdomo solisto kelią. Kai yra viena trupė, vienas teatras, mažiau galimybių išvykti dainuoti svetur, o aš galiu keliauti po daug šalių bei daug teatrų, ir, manau, tai padeda sparčiau tobulėti profesinėje veikloje.
Susitinku su aukščiausio lygio profesionalais ir iš jų mokausi, semiuosi profesinės patirties. Yra ko pasimokyti ir iš mūsų šalies solistų. Kiekviena patirtis svarbi: tiek ta, kurią atsiveži iš užsienio, tiek ta, kurią gauni čia“, – tvirtino dainininkas.
Atvira aikštė negąsdina
Kiek solistui svarbi operos režisūra? Ar jis mėgsta kūrybinius eksperimentus?
„Opera – tai muzika, išreikšta drama. Tad pirmiau kompozitorius, o paskui režisūra. Dalando partijos dar nesu dainavęs. Ji taps antruoju mano susitikimu su R.Wagnerio kūryba. Tai vienas iš sudėtingiausių kompozitorių, kurio muzikai atlikti prireikia daug kruopštumo ir nuoseklaus darbo. Taisyklė „išmokau ir jau viską žinau“ R. Wagneriui netinka.
Nors „Skrajojantis olandas“ – viena iš ankstyvųjų kompozitoriaus operų, ne tokia sudėtinga kaip „Tristanas ir Izolda“ ar „Nibelungo žiedas“, džiaugiuosi, kad jau turiu patirties, leidžiančios drąsiai imtis R.Wagnerio kūrinių“, – sakė T.Girininkas.
Karaliaus Henriko partija R.Wagnerio operoje „Lohengrinas“ ir De Silvos partija Giuseppe’s Verdi operoje „Ernanis“ atnešė jam pirmąjį pripažinimą: solistas buvo tituluotas „Operos švyturiu“ kaip geriausias 2013 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas.
T.Girininko negąsdina tai, kad Dalando partiją teks dainuoti atviroje aikštėje Klaipėdos elinge: „Seniai ten nebuvau ir šią vietą sunkiai pamenu, tad bus puiki proga sugrįžti. Manau, Dalando partija prie marių puikiai skambės. Dar mažai susidūriau su „Skrajojančio olando“ pastatymo kūrėjais, bet širdimi jaučiu, kad rezultatas bus išskirtinis“.
