Vėlyvojo Renesanso motetai ir madrigalai naujai suskambės po 400 metų

XVI–XVII amžiuose kompozitoriai dažnai dedikavo kūrinius ar ištisas knygas savo mecenatams, didikams, kunigaikščiams ir karaliams. Vienas tokių buvo ir italas Giovanni Battista Mosto (1550–1596), produktyvus kompozitorius, universalus instrumentininkas ir mokytojas, daug keliavęs pagal savo profesiją po platųjį pasaulį.

Jo darbo vietų geografija apėmė įvairiausius dvarus ir bažnyčias Miunchene, Venecijoje, Padujoje, Krokuvoje ir kitur. Tačiau jo pernelyg aktyvus gyvenimo būdas lėmė didžiulį išsekimą, kainavusį jam gyvybę. Jis mirė 46 metų grįždamas pas savo šeimą į Alba-Juliją Transilvanijoje.

Kompozitorius savo antrąją madrigalų knygą dedikavo Lietuvos didžiajam maršalkai Mikalojui Kristupai Radvilai Našlaitėliui (1549–1616), vėliau tapusiam Trakų ir Vilniaus vaivada, dalyvavusiam Stepono Batoro žygyje į Maskvą.

Tas pats Radvila pagarsėjo ir kaip mecenatas: įkūrė Vilniaus akademijos spaustuvę, organizavo Abiejų Tautų Respublikos lauko kartografavimo ekspedicijas, kurių pagrindu sudarytas ir Amsterdame išleistas vienas tiksliausių to meto mūsų valstybės žemėlapių, Nesvyžiuje pastatė bažnyčią ir vienuolyną, įkūrė vieną svarbiausių kultūrinių centrų Lietuvoje – Kražių jėzuitų kolegiją.

G.B.Mosto savo motetų knygą „Motecta liber primus“ 1590 m. išleido Venecijoje, ją dedikuodamas Transilvanijos kunigaikščiui Žigmondui Batorui, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro sūnėnui, 1588 m. nutraukusiam vasalinius santykius su Turkija, o 1595 m. Valakijoje sumušusiam Turkijos kariuomenę ir taip apsaugojusiam mūsų valstybę.

Žigmondas Batoras, kaip ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, buvo pamaldus katalikas, bet jam, deja, nepavyko užimti Abiejų Tautų Respublikos sosto – Seimas vietoje jo išrinko Zigmantą Vazą III.

Svarbu žinoti, kad kompozitorių, kaip visų menininkų, rašytojų, poetų atsidavimas reikšmingoms Renesanso ir baroko epochų politinėms asmenybėms visada reiškė abipusę naudą. Dedikacijos buvo ne tik nuolankus menininko atsidavimo aukštesniam asmeniui ženklas, bet ir didelis įvertinimas, kurio jis sulaukia iš jį dominančio asmens, kuriam skiria savo dedikaciją.

Programose taip pat skambės ir kitų italų, palaikiusių ryšius su mūsų ir Transilvanijos didikais, vokalinė ir instrumentinė muzika.

Programos atlikėjai: Nora Petročenko – mecosopranas, Mindaugas Bargaila ir Povilas Vanžodis – tenorai, Nerijus Masevičius – bosas, Ieva Baublytė – išilginės fleitos, Balys Vaitkus – vargonai, senosios muzikos ansamblis „Morgaine“ (Vokietija, Lietuva): Mirjam Luise Münzel – išilginės fleitos, Darius Stabinskas – violončelė, Alina Rotaru – klavesinas, Fernando Olivas – teorba.