Kaip Stalo teatrui ir priklauso, šių popiečių metu galite pasisemti idėjų savo pačių namų teatrui: mat pasakos yra sekamos teatralizuotai, pasitelkiant įvairiausius, kas dieną matomus objektus – kempines, puodus, šaukštus ir kt.
Pasak Stalo teatro įkūrėjos, aktorės S.Degutytės, „pavasarį, prasidėjus karantinui, man, kaip, veikiausiai ir visiems menininkams, teko permąstyti savo darbo reikalingumą, vertę ir panašiai. Kilo įvairiausių minčių... Esu dėkinga kompanijai HUMANAID, remiančiai pabėgėlius Lietuvoje ir organizavusiai įvairiausius kursus nuotoliniu būdu. Jie mane ir pakvietė sekti pasakų vaikams internetu.
Sutarėme, kad viskas vyks lietuvių kalba ir jie sykiu lietuviškai galės mokytis... Jų dėka karantino metu man pavyko nušauti kelis zuikius: palaikyti Stalo teatro pulsą, susitikti su Pabėgėlių centro, Lietuvos darželių ir tiesiog Stalo teatro gerbėjų vaikais.
Negana to, prie šių popiečių prisidėjo ir lietuvių šeimos iš Italijus, Liuksemburgo bei Belgijos. Vaikai siųsdavo man savo pačių sukurtus dirbinius bei filmukus, tad supratau, kad tai, nors ir negali atstoti gyvo ryšio, yra reikalinga ir nusprendžiau tęsti.
Taigi dabar, Kultūros tarybai šią mintį parėmus, visą vasarą seksiu pasakas internetu įvairiausiose pasaulio vietose esantiems vaikams“.
O pavargusiems nuo kompiuterių ir pasiilgusiems gyvų susitikimų Stalo teatras taip pat turi ką pasiūlyti. Po gastrolių į Klaipėdą ir Kelmę šis teatras pasirodys naujojoje „Menų spaustuvės“ scenoje Numeris 6, esančioje kiemelyje.
Liepos 25 d. 18 val. žiūrovai kviečiami į interaktyvų spektaklį „Kas pasauly garažiausia“, kurio metu vaikai su tinkamomis apsaugos priemonėmis galės ir pjauti, ir kalti, ir gręžti.
O rugpjūčio 22 d. žiūrovų lauks Auksinį scenos kryžių pelnęs spektaklis „Gandro dovana“, vyksiantis praktiškai gandrų išskridimo proga: jau nuo seno sakoma, kad Šv.Baltramiejaus dieną, rugpjūčio 24-ąją, išskrenda gandrai.
Šiame spektaklyje Vyras ir Moteris (Tėvas ir Motina, Dievas ir Deivė...), skambant gyvai atliekamai muzikai, pasitelkę įvairius senoviškus rakandus kuria pasaulį pagal senovės lietuvių „gyvybės medžio“ modelį.
