Atsisveikinimas Vilniaus mažojo teatro scenoje:
birželio 6 d. 11–19 val.
birželio 7 d. 10–14 val.
Šv.mišios už Gediminą Girdvainį: birželio 7 d. 8 val. 30 min.–9 val. 30 min. Vilniaus šv.Juozapo bažnyčioje (Pilaitės bažnyčia).
Urna iš teatro išnešama birželio 7 d. 14 val.
Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Apie puikų kolegą, išskirtinio profesionalumo aktorių, gerą draugą ir į Lietuvos teatro istoriją įėjusį aktorių pasakoja Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas Rimas Tuminas, aktorės Eglė Gabrėnaitė ir Gintarė Latvėnaitė, aktorius Regimantas Adomaitis.
Teatro jėgos branduolyje
„Kai dabar galvoju apie G.Girdvainį, mąstau, kad mūsų vežimas iš spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ištuštėjo, visi išlipo. Aš žinau, kad jis važiuos, bet jame sėdės jau kiti ir vyks į pažadėtą šventę, tolimą kelionę...“ – sakė Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas R.Tuminas, kalbėdamas apie aktorių G.Girdvainį.
R.Tuminas teigė, kad nors G.Girdvainį galima vadinti tikru komedijų ir dramų meistru, aktorius visuomet nešėsi tragišką natą.
„Jutau, kad jį valdo nerimas. Visą laiką jį lydėjo kažkoks nerimas, jis per mažai džiaugėsi. O ašara, matoma legendinėje G.Girdvainio fotografijoje, turbūt buvo reikalinga, kad ją nuvalytum teatru“, – apie kolegą svarstė R.Tuminas.
G.Girdvainis, pasak R.Tumino, buvo įvairialypė asmenybė – išdidus, kaprizingas, vienišius, nekalbus. Tačiau mėgo klausytis anekdotų, istorijų.
„O kai kalbėdavo apie šeimą, anūkus, tapdavo tikru gaivalu! Dar mėgo kalbėti apie sportą, sodybą... Čia mes turėdavome apie ką padiskutuoti“, – pasakojo Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas.
Lietuvos teatro istorijoje G.Girdvainiui tikrai skirtas puslapis, neabejojo R.Tuminas. O Mažojo teatro istorijoje – kur kas daugiau.
„G.Girdvainis kartu su kitais Mažojo teatro aktoriais – Vytautu Šapranausku, Arvydu Dapšiu – sudarė teatro jėgos branduolį. Kai Gediminas atėjo į mūsų teatrą, buvo ne tik smagu, bet ir garbinga.
Jutome, kad ant pečių gula istorija. Nors neilga, bet teatro istorija“, – prisiminimais ir mintimis dalijosi R.Tuminas.
Susikaupęs, lyg tuoj liptų į sceną
„Šiandien ryte ketinau kažkam skambinti ir žiūriu – kiek telefonų numerių! V.Šapranausko, Vytauto Kernagio... Jie neišbraukti. Ir Gedimino telefono numerio neišbrauksiu.
Dabar, kai pagalvoju apie Gediminą, kyla tokia mintis – likau vyriausia. Vis galvodavau – prieš mane stovi Gediminas, aš antra. O dabar Vilniaus mažajame teatre likau vyriausia“, – taip teigė aktorė E.Gabrėnaitė, jautriai kalbėdama apie G.Girdvainį.
„Antras vaizdas, kuris dabar iškyla prieš akis, – Gediminas, vaidinantis diplominiame spektaklyje. Tai buvo seniai, kai dar buvau pirmakursė, o jis – ketvirtakursis.
Gediminas tame spektaklyje vaidino Aktorių. Net dabar šiurpas per kūną eina...Toks jis, tuomet pamatytas, man ir liko – Aktorius iš didžiosios raidės.
Tuomet galvojau – Dieve, vaikinas iš Klaipėdos krašto, iš kur toks temperamentas, skausmas, ilgesys, liūdesys... Man tas Gedimino vaidmuo diplominiame darbe buvo teatro viršūnė“, – prisiminė E.Gabrėnaitė.
Aktorė tvirtino, kad G.Girdvainiu scenoje galima buvo visiškai pasitikėti, nebijoti. Neįmanoma ir nesivažėti: „Su juo buvo ramu, žinojai, kad nepaliks ant ledo, nes kartais vyrai aktoriai mėgsta taip padaryti.“
E.Gabrėnaitė, su G.Girdvainiu vaidinusi Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Marti“, aktorių vadina laimingu, suvaidinusiu aukščiausio lygio profesionalumo reikalavusius vaidmenis.
Nors daugelis G.Girdvainį vadina kompanijos siela, E.Gabrėnaitė tikino visuomet jį prisiminsianti susikaupusį, susitelkusį ir pasiruošusį jau tuo tuoj eiti į sceną.
Mėgo gaudyti upėtakius
G.Girdvainis buvo puikus kolega, geras ir įdomus aktorius – taip G.Girdvainį apibūdino aktorius R.Adomaitis.
„Teko su juo gražiai pabendrauti ir scenoje, ir ekrane. Kaip puikiai Gediminas suvaidino filme „Velnio nuotaka“! O teatrui Gediminas buvo tiesiog atsidavęs, manau, kad režisieriams su juo dirbti buvo labai lengva“, – pasakojo R.Adomaitis.
Pasak R.Adomaičio, nors labai gaila, ateina gyvenime toks laikas, kai peržengiama riba. Už tos ribos belieka prisiminimai. Apie G.Girdvainį prisiminimai gražūs...
„Kartą teko lankytis Veiviržėnuose, Gedimino tėvonijoje. Ten jis parodė, koks geras yra žvejys, ypač mėgo gaudyti upėtakius. Puikiai tai prisimenu, man teko ragauti jo pagautų upėtakių!
Gediminas buvo mielas, tikras kompanijos žmogus“, – tvirtino R.Adomaitis, kartu su G.Girdvainiu vaidinęs kine, taip pat Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Maskaradas“.
Šiandien buvo džiazas!
Aktorė Gintarė Latvėnaitė, nemažai dirbusi su G.Girdvainiu, žavėjosi prisimindama aktoriaus būdo savybes, iš kurių galima pasimokyti: „Jis tikrai buvo kietas. Neleido sau meluoti, dirbo labai atsakingai, buvo visa širdimi atsidavęs teatrui. Gal net per daug.
Nors kartais po repeticijų ar prieš spektaklį tikrai būdavo nuovargio – ir fizinio, ir dvasinio, Gediminas niekada to neparodydavo.“
G.Girdvainis – rūpestingas partneris, norėjęs kartu kurti vaidmenis, sakė G.Latvėnaitė.
Aktorė teigė, kad G.Girdvainio rūpinimasis ir pagalba buvo subtilūs: „Jis neprieidavo pats ir nepradėdavo pasakoti, kaip kas atrodo, bet jei paklausdavai, visuomet pasakydavo ir ką nors patardavo.
Be to, po spektaklių mes visuomet apsikabindavome, o kartais Gediminas pasakydavo – šiandien buvo džiazas! Suprask – jei džiazas, tai spektaklis buvo tikrai labai geras.
Džiaugiuosi, kad vaidindami spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“, patyrėme džiazą ne kartą.“
G. Latvėnaitė pasakoja, kad nors G. Girdvainis labai daug dirbo ir jį galima buvo pavadinti darboholiku, aktorius vis kalbėdavo, galvodavo apie šeimą. „Jis vis prisimindavo savo mamytę, tėvelį, brolį...Vis papasakodavo apie žmoną Kristiną, anūką, dukrą. Tačiau linksmiausia būdavo, kai Gediminas kalbėdavo apie dukros papūgą. Su kokia meile jis pasakodavo apie tą papūgą!“
