Nuo šeštadienio laisvėjant karantinui jau leidžiama vykdyti renginius uždarose erdvėse su 100 dalyvių, užtikrinant saugų atstumą ir kitus reikalavimus.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijai vadovaujanti Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė sako, kad birželį, pradedant nuo birželio 9 dienos, vyks keturi „Vilniaus festivalio“ koncertai, trys iš jų – filharmonijoje. Visi jie bus taip pat transliuojami internetu ir per televiziją, taip pat ir į pastato išorę – J. Basanavičiaus aikštę. Birželio 18 dieną planuojamas koncertas Šv. Jonų bažnyčios kieme, kur, kaip planuojama, jau turėtų būti apie 500 žiūrovų.
„Mes esame pirmieji, kurie išbandysime, kaip vyksta visas lankytojų aptarnavimas, kokie yra srautai, kiek žmonės yra pasiilgę muzikos. Nes girdime, daug kas skambina, klausia, kas vyks“, – sakė R. Prusevičienė.
Penktadienį jau vyko koncertas-akcija, kur iš Filharmonijos balkono praeiviams griežė Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas.
Vis dėlto ji apgailestavo, kad filharmonija, turinti 700 vietų salėje, laikantis numatytų reikalavimų į koncertus tegalės priimti apie 80 žmonių.
„Bet salės viduje mes esame labai suvaržyti, labai nusiminėme. Nes tie minimalūs 2 metrų atstumai mums leidžia priimti tik dešimtadalį žmonių salėje. Ypatingai mažai. Mes net juokaujame, kad norėtumėme nuimti kėdes ir pastatyti staliukus, prie kurių jau gali sėdėti penki ir daugiau klausytojų, kaip yra restoranuose“, – kalbėjo filharmonijos direktorė.
Scenos dairosi į savivaldybę ir Prezidentūrą
R. Prusevičienė sako, kad „ilgai ir kruopščiai“ derinti planai su kitais sostinėje vykstančiais vasaros festivaliais ir kitais koncertų rengėjais turėti bendrą sceną Vilniaus senamiestyje lauke.
Vilniaus savivaldybės atstovai BNS informavo, kad artimiausiu metu ketinama skelbti konkursą scenai atviroje erdvėje. Tarp svarstomų galimų variantų – Prezidentūros ar Chodkevičių rūmų vidiniai kiemai. Apie planuojamą Prezidentūros kiemo atvėrimą prieš savaitę užsiminė pats šalies vadovas Gitantas Nausėda.
Tačiau R. Prusevičienė sako, kad biurokratinės procedūros gali užtrukti per ilgai, o aiškumo dėl galimybių renginiams įstaigos nori jau dabar.
„Vilniui tai yra svarbus atsigavimo ženklas, įvaizdis. Tai būtų unikalus pokarantinis vasaros festivalis. Tačiau dėl įvairiausių teisinių formų, viešųjų pirkimų procesų, tai gali labai susivėlinti. Tada viskas griūna: rengėjai nebeturės jokios motyvacijos daryti kažką. Mums reikia tą žinoti jau dabar“, – pabrėžė ji.
R. Prusevičienė sako, kad Prezidentūros kiemas tiktų, nes yra vienas didžiausių senamiestyje.
„Bet kad gautumėme leidimus organizuoti renginius, reikia labai daug pasitarimų, reikia tartis su Vadovybės apsaugos departamentu, derinti su Prezidentūros darbu. Bet aš manau, kad pradžioje kiemas atsivers tik labiau lankymams ir nemokamiems renginiams. O mes turime ir kažkokias pajamas susirinkti, nes nuo karantino pradžios visi netekome milžiniškų sumų“, – sakė R. Prusevičienė.
Anot jos, kelis koncertus vasarą numato ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, o rugpjūčio pabaigoje LNOBT scenoje numatoma dėl karantino nukelta Gaetano Donizetti (Gaetano Donizečio) operos „Ana bolena“ premjera, į kurią parduota per tūkstantį bilietų.
Birželio viduryje spektaklius pradės rodyti Klaipėdos dramos teatras.
Jo vadovas Tomas Juočys sako, kad teatro kūrybinis personalas nebeis vasaros atostogų ir birželio 13, 14 dienomis žiūrovams bus atverta mažoji salė. Čia spektaklius žiūrėti galės apie 30–40 žmonių, bus rodoma Maros Kimelės režisuota Augusto Strindbergo pjesė „Tėvas“, Režisieriaus Marius Pažerecko „Euridikę“ pagal Jeano Anouilho (Žano Anujo) pjesę.
„Tiek ir parduosime bilietų, patys juos susodinsime. Nes bilietų platintojai nėra pasiruošę būtent taip parduoti bilietų, kad išlaikytų tuos atstumus, žinote, kai galima parduoti tik į kas antrą eilę, reikia daryti dviejų kėdžių tarpą. Bus apie 40, daugiau kol kas nepavyks. Bet mums svarbu gauti tonusą, vėl pradėti dirbti“, – tvirtino direktorius.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis sako, kad atsivėrus Prezidentūros kiemeliui, planuojama rodyti Oskaro Koršunovo „Romeo ir Džiuljetą“ bei Jo Stromgreno „Duris“.
„Be abejo, mes su malonumu pasinaudosime tuo – dabar kalbama apie Prezidentūros kiemą. Norėtumėme rugpjūčio mėnesį, prisijungsime“, – sakė jis.
Tik rugpjūčio 22, 23 dienomis duris planuoja atverti Nacionalinis Kauno dramos teatras. Direktorius Egidijus Stancikas sako, kad teatras turėtų grįžti žiūrovams pristatydamas Gyčio Padegimo pjesę „Pirmeiviai“ apie prieš šimtmetį iš Peterburgo į Kauną grįžusių aktorių trupę.
„Galbūt rugpjūtį mums leis nebedaryti tų tarpų, žiūrėsime. To darbo dar neturime pasidarę, bet matysime, kaip tuos „šachmatus“ padaryti. Kol kas dirbti neplanuojame, birželį visus išleidžiame atostogų ir remontuojame visas sales: dažome, tinkuojame. Tai užims visą birželį, o liepą žiūrėsime, ar kas nors čia nori, dairysimės“, – BNS teigė E. Stancikas.
Prezidentūra: galimybės dar vertinamos
Kaip BNS teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, prezidento su kultūros atstovais praėjusią savaitę aptarta galimybė atverti Prezidentūros kiemą dar vertinama.
„Išgirdus kultūros bendruomenės atstovų lūkesčius, šiuo metu vertinamos galimybės ir kalbamasi su muzikos ir scenos menų atstovais dėl konkrečių renginių Prezidentūros kieme. Sprendimai dėl jų bus priimti artimiausiu metu“, – BNS teigė A. Bubnelis.
Teatrai, koncertų salės dėl koronaviruso pandemijos šalyje įvedus karantiną žiūrovų nebepriima jau daugiau nei du mėnesius.
Pagal Vyriausybės patvirtintą planą, nuo pirmadienio jau leidžiami renginiai viduje su 100 dalyvių ir lauke – su 300 dalyvių. Vėliau kas dvi savaites galimų dalyvių viduje skaičius augtų po 50 dalyvių, o lauke – po 200 dalyvių
