Žvelgiant į šio orkestro muzikos koncerto pavadinimą ir programą, iš atminties išnyra Hipokrato mintis: „Gyvenimas trumpas – menas amžinas“ ir jai tarsi antrinanti Musa Džalilio sentencija – „Būtent toks ir yra gyvenimo tikslas: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas.“ Koncerte „Gyvenimo simfonija“ skleisis viltingo gyvenimo ir amžinybės tema.
Koncertą M. Pitrėno diriguojamas LNSO pradės Ferenco Liszto simfonine poema „Nuo lopšio iki kapo“. Savo tryliktosios simfoninės poemos F. Lisztas ėmėsi įkvėptas vengrų dailininko Mihály’o Zichy drobės „Du berceau jusqu’au cercueil“ („Nuo lopšio iki karsto“).
Antrojo žodžio („karstas“) vietoje kompozitorius pasirinko jo pasaulėjautai artimesnę metaforą „kapas“. Šią simfoninę poemą Lisztas rašė 1881–1882 m. gyvendamas Romoje. Ji sudaryta iš trijų dalių, kurios tarsi atspindi ir menininko, ir kiekvieno žmogaus gyvenimo kelią – prasmingą ėjimą nuo vaikystės link didžiųjų sumanymų. Poemą vengrų kompozitorius dedikavo jį įkvėpusiam dailininkui.
Šiuo F. Liszto kūriniu Lietuvos muzikantai šviesiai pagerbs 2019 m. vasario 26 d. mirusio Lietuvos menininkų bičiulio, ilgamečio Latvijos nacionalinės operos (LNO) generalinio direktoriaus, kino ir dramos teatro aktoriaus, operų režisieriaus Andrejo Žagaro atminimą. Jo vizionieriškomis pastangomis Latvijos teatras pasiekė įspūdingų kūrybinių aukštumų, o jo globojami solistai pelnė tarptautinį pripažinimą.
A. Žagaro vadovavimo metu Latvijos teatre buvo kviečiamas darbuotis ir būrys Lietuvos muzikantų, tarp jų – dirigentai Gintaras Rinkevičius ir Modestas Pitrėnas, režisierius Gintaras Varnas, dainininkai Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė bei daugelis kitų. 2013 m. A. Žagaras pastatė savo vienintelį spektaklį Lietuvoje – Richardo Wagnerio „Lohengriną“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Vengriškas intonacijas LNSO koncerte tęs Bélos Bartóko kūryba. Su LNSO solo griešianti, įdomiais ir ambicingais sumanymais dėmesį patraukianti smuikininkė Rusnė Mataitytė šįkart atliks B. Bartóko Pirmąjį koncertą smuikui ir orkestrui. Vienas ryškiausių šio vengrų kompozitoriaus simfoninių opusų yra jo Antrasis koncertas smuikui ir orkestrui, o štai Pirmasis nepelnytai užmirštas ir labai retai atliekamas.
Kūrinys pirmąkart nuskambėjo tik praėjus 13 metų po Bartóko mirties. Taip nutiko todėl, kad Koncertas dedikuotas smuikininkei Stefi Geyer, kurią Bartókas buvo įsimylėjęs. O smuikininkė į kompozitoriaus jausmus atsakė neigiamai ir kūrinį atmetė. Ilgainiui Pirmojo koncerto rankraštis nugulė į tolimą stalčių ir apie šį kūrinį prisiminta tik po abiejų menininkų mirties.
Koncertą „Gyvenimo simfonija“ vainikuos M. Pitrėno ir LNSO atliekama Antoníno Dvořáko Septintoji simfonija. Ji yra pirma iš garsiojo paskutinių Dvořáko simfonijų trejeto, stebinanti tobula struktūra ir polėkiu.
Kompozitorius ją kūrė paveiktas Johanneso Brahmso Trečiosios, todėl ir perėmė savo vyresniojo draugo muzikai būdingus bruožus – formos tobulumą ir jaudinantį romantiškumą. Dramatizmo ir žanrinės lyrikos prisodrinta simfonija po kodoje pasiektos galingos kulminacijos baigiama mažoriniais triumfo akordais.
Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncertas „Gyvenimo simfonija“ vyks vasario 29 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
