Klaipėdos koncertų salėje (KKS) dramaturgo Jevgenijaus Šestakovo komediją „Trys+ katinas“ parodę baltarusių teatralai irgi sulaukė audringų plojimų.
Išaudė margą šokių pynę
Prieš šešiasdešimt metų įkurtas Baltarusijos valstybinis šokių kolektyvas - pats seniausias, nusipelnęs šios šalies profesionalus ansamblis, įvertintais visais įmanomais garbės vardais.
Šio kolektyvo repertuarą be baltarusiškų sudaro daugiau kaip pusšimtis įvairių tautų šokių. Tokios krypties laikosi ilgametis ansamblio vadovas Baltarusijos liaudies artistas Valentinas Dudkevičius, kurio kredo - tautinis paveldas ir pasaulio choreografijos sintezė.
Margą šokių pynę baltarusiai išaudė ir Žvejų rūmų scenoje. Jiems nesvetimas lenkų, rusų, žydų, ukrainiečių, čigonų, amerikiečių folkloras, subtilesnės choreografinės kompozicijos pagal Wolfgango Amadėjaus Mozarto, Vittorio Monti, Aramo Chačiaturiano muziką.
Kompoziciją pagal Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didiko Mykolo Kleopo Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“ nuskambėjo kaip parafrazė Abejų Tautų Respublikai, kažkada vienijusiai lietuvius, lenkus ir baltarusius (tuomet vadintus gudais arba litvinais).
Skėlė ir lietuvišką suktinį
Baltarusių tautiniuose šokiuose įžvelgiami artimiausiems jų kaimynams rusams, ukrainiečiams, kitoms slavų tautoms būdingi elementai, ypač atliekant sudėtingesnes kompozicijas, triukus.
Žvejų rūmų scenoje emocingai atlikto humoristinio vyrų, vienas iš kito vagiančių su šiaudines kepures, šokio scenografijos versija nedaug kuo skyrėsi nuo panašių lietuviškų kompozicijų.
Dviejų dalių koncerto pabaigoje baltarusiai parodė, jog yra įvaldę ir lietuviškų šokių choreografiją – šokėjų poros kaitino publiką aistringai sukdamos ratelius. Po ugningo suktinio žiūrovai svečiams plojo atsistoję.
Publiką sužavėjo spalvingi baltarusių, ypač moterų šokėjų, tautiniai kostiumai.
Platūs gastrolių maršrutai
Baltarusijos valstybinis šokių ansamblis koncertavo Kinijoje, JAV, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Indijoje, Egipte, Olandijoje, daugelyje kitų pasaulio šalių.
Pusšimtis šio ansamblio šokėjų ir anksčiau lankėsi Lietuvoje – koncertavo Rusų dramos teatre.
Sumodernintų baltarusiškų šokių stilistika šiek tiek primena tuos laikus, kai Lietuvos scenose pirmuoju smuiku griežė kompozitoriaus Jono Švedo įkurtas Valstybinis dainų, šokių ir liaudies instrumentų ansamblis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug tokių ansamblių išnyko arba pasikeitė - sovietmečiui būdingą "naujo liaudiško stiliaus muziką", choreografo Juozo Lingio ir jo pasekėjų sukurtus sceninius šokius nurungė autentiškas folkloras.
Meilužė sujaukė gyvenimą
Klaipėdos koncertų salėje baltarusiai teatralai parodė Deniso Peršino režisuotą spektaklį rusų kalba „Trys+ katinas“ - dramaturgo V.Šestakovo komedijos inscenizaciją.
„Trys banalybės priverčia šypsotis ir verkti: kančia, kai žmonės gniaužia savyje tai, kas susikaupė viduje, neišsako savo laimės ir linksta į depresija“, - taip tragikomišką spektaklį apie sudėtingus daug metų kartu gyvenusios ir išsiskyrusios poros santykius apibūdina patys spektaklio kūrėjai.
Pagrindinio herojaus gyvenimą aukštyn kojomis apverčia simpatiška meilužė, kurioje jis atranda moters idealą. Tačiau buvusioji žmona jį persekioja – primena subyrėjusią santuoka, prikaišioja, neleidžia visko pradėti nuo naujo puslapio.
Nurimo be kraujo praliejimo
Paliktoji žmona įsiveržia į vyro namus per jo gimtadienį. Sukėlusi skandalą moteris lyg niekur nieko įžūliai sušveičia meilužės dovanotą tortą – nedaug trūksta, kad abi kibtų viena kitai į plaukus.
Viskas baigiasi laimingai, kai herojai nurimsta, atsiveria - išpažinę savo nuodėmes, pradeda ieškoti kompromisų. Galiausiai buvusi žmona ir meilužė, draugiškai apsikabinusios, gurkšnoja arbatą, valgo tortą ir braukia ašaras.
Kameriniame spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliko Baltarusijos nusipelnęs artistas Aleksandras Timoškinas. Jo partnerės - Vera Poliakova ir Alesia Puchovskaja.
KKS scenoje replikas laidė šmaikštus, viską išmanantis trijulės konsultantas katinas - Artiomas Davidočius. Mirgėjo filmuoti vaizdai su įrašytais autentiškais išsiskyrusių porų pokalbiais.
Nuotaikinga baltarusių komedija priminė panašias gyvenimiškas dramas gvildenančius „Domino“ teatro pastatymus.
