Apie tai pasakoja su KVDT trupe glaudžiai bendradarbiaujantis režisierius ir pedagogas D.Rabašauskas.
- Kadėl jūsų dėmesys nukrypo į šiuolaikinės švedų dramaturgijos klasiko L.Noreno kūrybą?
- Jo pjesę „Demonai“ perskaičiau rusiškai. Rusai turi didelę verstinės ir neverstinės dramaturgijos duomenų bazę. Atradau ją senokai, vis apie save primindavo. Matyt, ateina laikas, kai smegenis staiga perskrodžia mintis: „Supratau, kas čia parašyta!“
Ne šiaip sau perskaičiau tą pjesę, bet suprantu ar bent tikiuosi, gal bus per skambu sakyti, „supratęs“ tai, ką norėjo pasakyti autorius. Žmonės visą gyvenimą gilinasi į kokį nors kūrinį, stengiasi jį perprasti. Kai staiga atsiranda toks suvokimas, reikia ką nors daryti.
- Kaip galėtumėte apibūdinti pjesės „Demonai“ turinį, kuo ji svarbi kūrėjams ir mums?
- Neslėpsiu, šis L.Noreno kūrinys nėra šviesus, bet žiūrovai, ko gero, neliūdės. Autoriaus žvilgsnis į pasaulį - taiklus, gilus, analitinis, nuskaidrintas sveiko humoro. Tai įdomus derinys. Neatsitiktinai švedai L.Noreną vadina antruoju Augustu Strindbergu. Kuo man pačiam įdomi jo kūrinys „Demonai“? Čia veikia dvi poros vakarėlyje, bet tai nėra pjesė apie kapstymąsi nešvariuose skalbiniuose ir visko viešinimą.
Pjesėje aktualizuojamas žmogiškųjų pojūčių, pajautos badas. Man ji atrodo svarbi ir šiuolaikiška: juk visi mūsų pojūčiai ir potyriai šiais laikais tampa vis aštresni – visi mes trokštame kažką pajausti, patirti taip, kad sukrėstų. Ir tai nėra blogai. Pjesės personažai irgi to siekia, nesislepia nuo savęs ir kitų - yra atviri iššūkiams. Aštrių iki pat kraštutinių ribų pojūčių ir potyrių paieška - pagrindinė L.Noreno pjesės linija.
- Noras paragauti sieros rūgšties – irgi pojūčio, bet ne itin protingo, siekis. Iš kur atsiranda alkis?
- Pojūčių badas, manau, užkoduotas. Žmogus yra objektas - visų įmanomų rinkų, medijų, kitų sferų taikinys, atakuojamas ir įtakojamas informacijos srauto, įvairių atrakcijų, pasaulio sumaišties. Mus supa individų masė, kiekvienas iš jos turi šaudyti vis stipriau, kad atsisuktume. Pasidarome atsparūs potyriams, be jų tiesiog negalime šgyventi. Jeigu į šiandieną atkeltume žmogų iš XIX amžiaus, jis turbūt per dieną išprotėtų.
Mes jau įgiję imuniteto, esame stiprūs - tai natūralu ir normalu. Kai viskas pasaulyje taip rutuliojasi, apima bukumo jausmas, o kartu – ir nenumaldomas naujų pojūčių alkis. Paradoksas: patiriame labai daug, bet tuo pat metu jaučiamės alkani. Sotūs vartotojai dabar niekam nereikalingi, jie tiesiog privalo būti išbadėję.
- Tai L.Noreno požiūris į pasaulio tikrovę, ar jo pjesės statytojų interpretacija?
- Autorius į personažus žvelgia šiltai. Nepaisant to, kad perskrodžia juos kiaurai, nebijo „išlupti vidurių“. Humoras šiuo atveju gelbėja. Galbūt jis ir atsiranda tuomet, kai linkima gero veikėjams, norima, kad viskas gerai susiklostytų. Tai iliuzija - niekuomet viskas gerai nesibaigia, žmogus tik kurį laiką būna patenkintas. L.Noreno požiūris yra negailestingas, bet su meile. Jis nieko neslepia, labai atviras, myli savo herojus.
- Koks vaidmuo spektaklyje „Demonai“ skiriamas muzikai?
- Muzikos bus daug. Su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu ir aktoriais sukame kitokiu nei dažnai būna keliu, kai spektaklio muzika atsiranda paskutiniąją savaitę - tarsi „uždedama ant viršaus“. Norisi, kad muzika inspiruotų, taptų mūsų bendros kūrybos partnerė. "Demonai", aišku, nebus muzikinis spektaklis, tačiau garsinis apipavidalinimas - svarbus. Gal net išleisime vinilo plokštelę su įrašu – brandinamas ir toks planas.
- Afišoje - Eduardo Manet paveikslo „Pusryčiai ant žolės“ fragmentas. Ką tai sako publikai?
- Jungtis su tapyba atsirado, kai su dailininke Laura Luišaityte galvojome apie spektaklio scenografiją. L.Noreno pjesėje yra ir plakatas, ir paveikslas. Sąsajos - iš vizualinių įvaizdžių, nors pjesės turinys ir prancūzų impresionisto E.Manet kūryba tiesiogiai nesusiję. Mes jas matome, todėl „Pusryčiai ant žolės“ staiga tapo spektaklio dalimi. Nuostabus paveikslas ten, beje, galima įžvelgti ir demonų šėlsmo.
Pjesę "Demonai" iš švedų kalbos išvertė Rasa Baranauskienė. Repeticijos - į pabaigą, gludiname kampus su J.Jurkūnu, L.Luišaityte, aktoriais Jonu Baranausku, Toma Gailiute, Vaidu Jočiu, Justina Vanžodyte-Šurajeva.
Klaipėdos dramos teatras. Mažoji salė. „Demonai“. Režisierius Darius Rabašauskas. Premjera - vasario 28, 29 d.
