Jau vasario 8-ąją 19 val. vilniečių ir miesto svečių pamėgtoje „Menų spaustuvės“ scenoje iškils „Hotel universalis“. Tai – jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus dviejų dalių spektaklis, kuriam pjesę parašė lietuvių dramaturgė Indrė Bručkutė.
Nors spektaklis remiasi antikiniu mitu, pasakojančiu apie saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klimenės sūnaus Faetono maištą, legvabūdiškus ir neatsargius sprendimus, tačiau į spektaklį kūrybinė komanda stengiasi pažvelgti šių dienų jauno žmogaus akimis.
„Hotel universalyje“ sprendžiamos šiais laikais aktualios temos: vaikų ir tėvų santykiai, tapatybės bei vietos po saule paieškos, noras griauti ir savaip kurti pasaulį.
A.Gornatkevičius Juozo Miltinio dramos teatre pastatė tris spektaklius, „Hotel universalis“ – antrasis režisieriaus darbas.
Prisiminti pasaulio istoriją vasario 25 d. 18 val. 30 min. Lietuvos rusų dramos teatre kvies ir jaunas režisierius, įsimintiniausias 2019 m. Kauno menininkas Gildas Aleksa.
Spektaklis „Zygfrydas“ – bendras Juozo Miltinio dramos teatro ir „Teatronas“ darbas. Dviejų dalių mokumentinė satyra pagal Igno Šeiniaus romaną „Siegfried Immerselbe atsijaunina“, pasakoja apie rasių teorijos vadą, kuris po atsijauninimo procedūros operacijos prabunda žydu.
Šio kūrinio aštrėjantis aktualumas ypač jaučiamas šiomis dienomis: ir dėl Europoje stiprėjančių nacionalistinių sentimentų, ir dėl panašaus šiuolaikinio žmogaus „gijimo“ nuo rasistinių pažiūrų. Jaunas žmogus seną rasizmą tarsi paveldi ir yra nuolatiniame savęs, kito atradimo procese.
Spektaklyje į mažai kam žinomo romano medžiagą pažvelgta per kandaus humoro prizmę, ieškoma (ir randama) naujų aktorių meistrystės spalvų.
Visai neatsitiktinai senąjį Zygfrydą vaidina aktorius, augęs vienoje sąjungoje (akt. Vaidotas Žitkus), o atsijauninusį vaidina jau laisvoje šalyje gimęs, kitoje sąjungoje augęs aktorius, kuris su panašiais klausimais susiduria kasdien (akt. Matas Dirginčius).
Paskutinę mėnesio dieną, vasario 29-ąją, 19 val. „Menų spaustuvėje“ režisierė Uršulė Bartoševičiūtė spektaklyje „Sniegas. Moteris. Dvikova“ kels klausimus apie romantizuojamą Antono Čechovo kūrėjo įvaizdį, kūrėją, kuris praranda savo paties sukurtų personažų kontrolę.
Dviejų dalių komedijoje pagal Viliamo Klimáčeko pjesę „Čechovas – boksininkas“ pagrindinį – rašytojo ir dramaturgo A.Čechovo – vaidmenį atlieka puikiai žinomas, ilgametis J.Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Keleris.
Jam patikėta nelengva užduotis: įsijausti ir perteikti A.Čechovo gyvenamojo meto ir XXI amžiaus tikrovės, susipynusios su naujuoju, alternatyviu pasauliu, kuriame veikia sapno logika, fantazija bei žaidimas, sintezę.
Kovo 19 dieną 19 val. į „Menų spaustuvę“ turėtų suskubti Yuvalio Noaho Harari gerbėjai, nes spektaklyje „Sapiens“ susipins režisierės Agnijos Leonovos ir perspektyvaus dramaturgo Mato Vildžiaus fantazija.
Kūrėjų duetas bando kelti klausimus apie žmogiškumo ir pačios žmonių rūšies ateitį skaitmenos, virtualių patirčių, skaitmeninių technologijų ir robotikos technologijų renesanso metu.
Jų įkvėpimu statant „Sapiens“ tapo serialai „Vakarų pasaulis“, „Juodasis veidrodis“ ir daugelis kitų mokslinės fantastikos filmų bei Izraelio istoriko Y.N.Harari milžiniško populiarumo sulaukusios knygos „Sapiens“ ir „Homo Deus“.
O štai kovo 31-ąją 18 val. 30 min. Lietuvos rusų dramos teatre režisierius Rimantas Teresas imsis teatrinių provokacijų, kurias sėkmingai sutalpino dviejų dalių komedijoje „Provokatoriai“.
Pagal Sławomiro Mrożeko pjesę „Policija“ sukurtame darbe vaizduojama išgalvota valstybė, kurioje nebeliko jokio pasipriešinimo prieš valdžią. Nuolankumą demonstruoja net paskutinis politinis kalinys, tad policijos viršininkas, nenorėdamas likti be darbo, nusprendžia valstybės priešą sukurti pats.
R.Teresas pastatyti spektaklį pagal lenkų dramaturgo medžiagą svajojo bene tris dešimtmečius. Ilgamečiam J.Miltinio dramos teatro aktoriui, režisieriui svarbiausia, kad „beprovokuodami, bežaisdami provokacijomis, pjesės veikėjai pamiršta, kad jie griauna sistemą.
Galiausiai jie supranta, kad pagrindas iš po kojų išmuštas, kad nieko nebeliks – nei jų, nei valstybės. Tada nebebus nei politikos, nei etikos.“
