Vokalistė atskleis Indrės tragediją
I.B.Juozapaitytė neslepia, jog „Kelionė į Tilžę“ – kol kas sudėtingiausias scenos veikalas jos karjeroje. Spektaklio režisierius Gytis Padegimas vokalistę skatino atskleisti Indrę kaip moterį, o dirigentai Tomas Ambrozaitis ir Giedrius Vaznys – pajusti tai, ką E. Balsys užkodavo operos muzikoje.
„Pati kol kas nesu įgijusi dramatiškų vaidmenų patirties. Emocingai atlikti operetę ar miuziklą, kai scenoje tarsi paskleidi saldžios karamelės kvapą, yra viena, bet čia kitas reikals – reikia panirti į personažo sielos gelmes“, – pasakojo I.B.Juozapaitytė.
Iš pradžių jai atrodė, kad Indrė – pasiaukojanti moteris, nuolanki, gimdanti vaikus. Pasak jos, tokios ramios veikėjos operose retai sutinkamos. Bet Indrės kova, nors tyli, yra ne mažiau tragiška, suvokus, kokias baisybes planuoja jos mylimas vyras Ansas.
„Baisiausia ne tai, kad mąsto apie žmogžudystę, bet tai gali ryžtis šiurpiai nuodėmei. Indrei svarbiausia – tikėjimas, šviesa, taurumas. Jos istorijoje labai daug meilės, o tai yra didžiausias pasaulio stebuklas“, teigia I.B. Juozapaitytė.
Vokalistei atrodo, kad praeityje primiršta, bet dabar atgaivinta E.Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ galėtų tapti Lietuvos muzikos vizitine kortele, reprezentuoti mūsų šalį pasaulyje: „Stengsiuos, kad taip ir įvyktų“.
Muzikantas klarnetą iškeitė į batutą
Žvejų rūmuose prie dirigento pulto pirmąkart stos jaunas ir ambicingas batutos meistras Giedrius Vaznys. Jis nuo 2017 metų vadovauja Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“. Iki tol aštuonerius metus ten grojo klarnetu, o vėliau ėmė rengti ir diriguoti koncertines programas.
A.Vaznys, kaip klarnetininkas, susilaukė ne tiktai kolegų, muzikologų dėmesio, bet ir prezidentų Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės apdovanojimų, sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose konkursuose.
Pats G. Vaznys bene labiausiai didžiuojasi savo pergale 2008 metų Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje surengtame respublikiniame solfedžio konkurse.
Talentingam muzikantui itin reikšminga, o gal net ir lemtinga buvo pažintis su dirigentu, profesoriumi Juozu Domarku, kuris jį pastebėjo, pakvietė studijuoti simfoninį dirigavimą.
„Pats nesiveržiau, priešingai – dvejojau. Tačiau profesorius drąsino: „Ateik ir pabandyk“. Manau, kad dirigento specialybė muzikoje yra pati sudėtingiausia, bet man ji labai įdomi ir patraukli“, – pažintį su J.Domarku prisiminė Klaipėdoje E.Balsio operą diriguosiantis J.Vaiznys.
„Kelionei į Tilžę“ – trys „Oskarai“
Lietuvių simfoninės muzikos klasikas E.Balsys vienintelę savo operą „Kelionė į Tilžę“ parašė, įkvėptas iš lietuviškųjų Rytprūsių rašytojo Hermanno Zudermanno tokio pat pavadinimo novelės iš rinkinio „Lietuviškos apysakos“ siužeto.
H.Zudermanno novelę 1927 metais ekranizavęs vokietis režisierius Friedrichas Murnau nuraškė net tris „Oskarus“ pirmojoje jų teikimo ceremonijoje. Tiesa, kūrinio lietuviškos dvasios, vardų jis neakcentavo. F.Murnai filme veikia abstraktūs personažai - Vyras, Žmona ir Moteris iš miesto.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatro pernai pastatytos E.Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ scenografijos autorė – Birutė Ukrinaitė. Dailininkai Linartas Urniežis ir Andrius Stasiulis sukūrė įdomias vaizdo projekcijas.
Režisierius G.Padegimas ir visa KKMT trupė E.Balsio muziką stengėsi perteikti šiuolaikine scenos kalba, nutiesti tiltą tarp praeities ir nūdienos.
2020 02 08. KVMT. Žvejų rūmai. Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“. Režisierius G.Padegimas.
