Kauniečių ir slovėnų teatralai kuria spektaklį „Elektra“

2020 m. sausio 17 d. 18:52
Repeticijų salėje vyksta judesio trenažai ir pjesės skaitymai – taip savo kūrybinę kelionę pradeda šiuolaikinis pastatymas „Elektra“ pagal Sofoklio, Euripido, Eschilo tekstus. Trylikos aktorių kolektyvą į premjerą veda vienas įdomiausių ir perspektyviausių Slovėnijos teatro režisierių Jaša Koceli, kuriam talkina gausi menininkų komanda iš Slovėnijos. Spektaklio premjera – kovo 25, 26 ir balandžio 4 dienomis Didžiojoje scenoje.
Daugiau nuotraukų (13)
Režisieriaus J.Koceli debiutas Lietuvoje 
Baigęs teatro režisūros ir sociologijos studijas Liublianos universitete, J.Koceli yra sukūręs penkiolika spektaklių gimtinėje. Savo kūrybinę kelionę jis tęsia ir užsienyje – pernai režisavo spektaklį „5boys“ pagal Simonos Semenič pjesę Vengrijoje, „Weöres Sándor“ teatre, o dabar atsidavęs debiutui Lietuvoje, Nacionaliniame Kauno dramos teatre. 
Vienas pastarųjų J.Koceli darbų – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Užburtoji fleita“ Slovėnijos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šią vasarą jo spektaklis pagal Euripido pjesę „Trojietės“ atidarė tarptautinį senosios graikų dramaturgijos festivalį Kipre.
J.Koceli savo darbų yra pastatęs Slovėnijos nacionaliniame teatre Nova Goricoje, Nacionaliniame operos ir baleto teatre, Liublianos miesto ir lėlių teatruose, „Novo Mesto“ teatre ir kituose. Savo spektakliuose J.Koceli naudoja įvairias tekstų adaptacijas, jungia skirtingus teksto šaltinius bei rašo pats. Daug dėmesio skiria spektaklio vizualumui, preciziškai šviesai, yra dirbęs šviesų dailininku baleto spektakliuose. Režisūros meno žinias gilino dirbdamas žymių Slovėnijos režisierių – Dušano Jovanovićiaus, Janezo Pipano, Ivicos Buljano ir Tomažo Panduro – asistentu. 
Moterų likimo vingiai
Paklaustas, kodėl pastatymui Kaune pasirinko antikinius tekstus, režisierius sakė: „Yra begalės stiprių archetipų senovės graikų tekstuose, kurie žavi, kelia iššūkius ir reikalauja stiprios interpretacijos. Man Elektra yra ne tik antikinės graikų dramos personažas, bet ir šiuolaikinės kovojančios moters simbolis. Ši istorija yra apie laukimą, kuris gali transformuoti žmogų. Elektros laukimas beviltiškas ir kupinas nerealizuotų impulsų, neišnaudoto potencialo. Išsilaisvindama jos energija gali virsti smurtu ir nenuspėjamomis aistromis, ji gali tapti ir didžia keršytoja ar nesustabdoma kovotoja. Ji yra jėga, suvienijanti žmones pokyčiams. Mane traukia stiprių moterų personažai, nes aš tikiu, kad egzistuoja savotiška paralelinė žmonijos istorija, skaitoma iš moterų akių. Tai lyg dialogas tarp mūsų, gyvųjų, ir mūsų protėvių šešėlių.“
Sofoklio ir kitų autorių moterų personažų linijas J.Koceli nori papasakoti per feministinę prizmę. Ruošdamasis pastatymui, menininkas analizavo įvairius literatūros šaltinius. Vienas jų – Mary Beard knyga „Moterys ir galia“, kuri yra išleista ir lietuvių kalba.
„Joje kalbama apie moterų balsą amžių tėkmėje. Remdamasi Odisėjo mitu, autorė cituoja sceną, kurioje Penelopė, laukdama Odisėjo, kalba su vyru, kuris ją nori vesti . Tuomet įeina jos sūnus Telemachas ir sako: „Mama, nustok kalbėti. Aš kalbėsiu už tave!“ Galima teigti, jog jis sako jai: „Užsičiaupk, moterie. Užsičiaupk, mama!“ Knygos autorė paima šį pavyzdį iš teksto, kuris yra vienas seniausių tekstų, ir aprašo visą moterų „užčiaupimo“ istoriją. 
M.Beard naudoja labai paprastus ir aiškius pavyzdžius, kaip moterys būdavo tildomos bėgant laikui. Mes žinome, kad senovės Graikijoje moterys neturėjo jokių teisių, jos negalėjo vaidinti, nebuvo įleidžiamos į teatrą, bet, nepaisant to, graikų autoriai sukūrė labai ryškius ir stiprius moterų charakterius. Elektros likimas yra istorinė moterų realybė. Jos lemtis dauginasi kiekvienoje naujoje moterų kartoje. 
Elektra yra ir paklusni moteris, ir laukianti sesuo, ir pritarianti duktė, ir nekaltoji prieš dievus, ir mylimoji be mylimojo. Mane domina moterų likimas. Šią temą esu analizavęs pastatyme „Trojietės“, o dabar ją savotiškai pratęsiu. Elektra save pozicionuoja kaip vergę, tačiau norėčiau ją traktuoti kaip žmogų, kuris ryžtasi pakeisti savo likimą. Parodyti jos drąsą nutraukiant ryšius su savo duotąja aš, savo šeima ir tapsmą nauja asmenybe“, – pasakojo J.Koceli. 
Jungtinė kūrybinė komanda 
Spektaklis kuriamas ryškiomis šiuolaikinės estetikos priemonėmis. Kūrybinė komanda – menininkai iš Slovėnijos, su kuriais režisierius paskutiniu metu sėkmingai bendradarbiauja: scenografas Darjanas Mihajlovičius Ceraras, kostiumų dizainerė Branka Pavlič, kompozitorius Miha Petricius, choreografė Tajda Podobnik fotografė Mankica Kranjec. Kaune komandą papildo teksto redaktorė Daiva Čepauskaitė.
Spektaklyje vaidmenis kuria skirtingų kartų trupės aktoriai. Elektros vaidmuo patikėtas jaunai aktorei Gretai Šepliakovaitei. Taip pat pastatyme išvysime šiemet prie trupės prisijungusius jaunuosius aktorius: Povilą Jatkevičių (Orestas), Deividą Breivę (Piladas), Kamilę Lebedytę, Jurgitą Maskoliūnaitę, Saulę Sakalauskaitę, Ievą Stašelytę, Aistę Zabotkaitę, Robertą Sirgedaitę. Kūrybine branda su jaunaisiais aktoriais dalinsis Jūratė Onaitytė (Leda), Daiva Rudokaitė (Klitemnestra), Tomas Erbrėderis (Egistas), Ričardas Vitkaitis (Agamemnonas). 
 
SofoklisEuripidas^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.