Lietuvių virtuozai kviečia į XIX amžiaus muzikos legendos saloną

Šį kartą „Claros Schumann salonui“ Guoda pasitelks itin brangius jai kolegas ir draugus. Fortepijono filosofas Motiejus Bazaras ir smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis koncertuose įkūnys vokiečių kompozitorių Johannesą Brahmsą, kuris nebuvo abejingas C. Schumann, ir vengrų kilmės smuikininką Josephą Joachimą, su kuriuo Clara itin mielai muzikuodavo ir koncertuodavo.

Čiurlionio styginių kvarteto violončelininkas Glebas Pyšniakas persikūnys į žymų muzikantą Robertą Hausmanną, įkvėpusį J.Brahmsą parašyti ne vieną kūrinį violončelei.

„Džiaugiuosi, kad teatralizuotų koncertų ciklas „Claros Schumann Salonas“, perkeliantis publiką į XIX amžių, tapo populiarus Lietuvoje ir Vokietijoje, o naująją programą „Širdies istorijos“ būtent kauniečiams papuoš Živilės Baronienės istorinių suknelių kolekcija“, – sakė G.Gedvilaitė.

Šio ciklo idėja jai kilo vieną 2016-ųjų rytą, po labai sėkmingo koncerto visai šeimai su Druskininkų muzikos mokyklos, Čiurlionio menų gimnazijos auklėtiniais bei LMTA studentais Nacionalinėje filharmonijoje.

„Supratau, kad man pačiai patinka įsikūnyti į Clarą Schumann, šią stiprią XIX a. asmenybę, o publikai – klausytis koncerto metu pasakojamų kūrinių atsiradimo istorijų, kurias paprastai žinome tik mes, muzikantai. Aš visada jaučiu didelį poreikį ir malonumą dirbti su jaunimu ir muzikuoti su savo studijų laikų kolegomis, dabar jau – koncertuojančiais profesionaliais muzikais.

„Claros Schumann Salono“ koncertai leidžia dalyviams ir publikai persikelti į XIX amžių ir pajusti visą jo genijų kūrybos grožį ir jėgą, ieškant muzikos šaknų“, – pasakojo ciklo sumanytoja.

Kauno publikai G.Gedvilaitė žada ypatingą Salono reginį, mat klausytojai ne tik išgirs Claros ir Roberto Schumannų bei J.Brahmso muziką, atliekamą „pačių autorių“, bet galės ir pasigrožėti būtent šiam salonui sukurta istorinių kostiumų meistrės kaunietės Ž.Baronienės suknelių kolekcija.

„Džaugiuosi, kad likimas lėmė pažinti šią įdomią menininkę, kurios fantazijos ir darbo dėka Salonas sužibės dar gražesnėmis spalvomis. Šiais laikais sunku rasti žmogų, kuris neskaičiuoja darbo valandų, bet kuria iš idėjos ir įkvėpimo.

Supratau, jog per muziką galima ir reikia daryti gerus, naudingus, žinias ir šviesą skleidžiančius darbus. Clara yra mano įkvėpimo šaltinis. Ji buvo ir muzikės talentais apdovanota, ir labai pragmatiška, moderni, stipri XIX a. moteris, išsikovojusi išskirtinį statusą visuomenėje ir scenoje vyrų kulto epochoje.

Mano gyvenimo užduotis yra šviesti jaunimą per muziką, bendrauti su žmonėmis per šį aukštąjį meną, suteikiant peno sielai ir žinių, įdomių faktų – sąmonei“, – pabrėžė G.Gedvilaitė.

Pianistė priminė, kad XIX a. moterys neturėjo teisių, kaip šiais laikais, kai gali būti savarankiškos, siekti išsilavinimo, muzikuoti. Tačiau visais laikais būta išskirtinių asmenybių, kurios pranoko savo epochą – nuo viduramžių menininkės Hildegardos von Bingen iki literatės George Sand ar mokslininkės Marie Curie. Tokia buvo ir C.Schumann, tapusi legendine koncertuojančia pianiste ir pirmąja rimtosios klasikinės muzikos skleidėja.

„Būtent ji pradėjo groti anuomet „nesuprantamas“ Beethoveno sonatas ir įtraukdavo į programas tais laikais „avangardinius“ Schumanno bei Brahmso kūrinius, taip šviesdama savo klausytojus.

Vokietija labai didžiuojasi šia moterimi. Jos atvaizdas puošė vokiškų pinigų banknotus. Savo stipraus, bekompromisio charakterio dėka, savo tikėjimu didžiąja Muzika ir jos sklaida, C.Schumann asmenybė iki šių dienų yra įkvėpimo šaltinis daugeliui muzikantų. Džaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu vadinama „lietuviškąja Clara Schumann“, – kalbėjo G.Gedvilaitė.

C.Schumann (1819 – 1896) buvo viena žymiausių koncertuojančių pianistų Europoje. Nuo vaikystės ji kūrė virtuozinius kūrinius, atlikdavo juos koncertuose, mesdama iššūkį savo nepaprastu virtuoziškumu to meto legendoms F.Lisztui ir S.Thalbergui.

Koncertinę veiklą Clara turėjo nutraukti, pradėjus didėti šeimai: 1841 – 1856 metais Schumannai susilaikė net 8 vaikų. Nagalėdama gastroliuoti ir važinėti po Europą Clara būtent šiuo laikotarpiu pasišventė kūrybai. Taip atsirado jos rimtosios kompozicijos, Preliudai ir Fugos, Fortepijoninis trio, Variacijos Schumanno tema, Romansai fortepijonui ir kiti kūriniai.

1856 metais mirus vyrui R.Schumannui, nutilo ir Clara, kaip kompozitorė. Nuo tada ji vėl intensyviai koncertavo, nes reikėjo išlaikyti šeimą, o paskutinius 17 metų gyveno ir profesoriavo Frankfurte prie Maino, kur šiuo metu gyvena ir G.Gedvilaitė.

Kauno ir Klaipėdos koncertuose skambės C.Schumann pirmosios meilės įkvėptas Romansas iš fortepijoninio koncerto, parašyto 14-metės Claros, ir Scherzo c-moll iš laikotarpio, kai autorė negalėjo koncertuoti.

Didžausias dėmesys programoje bus skirtas J.Brahmso muzikiniam palikimui. Skambės jo Fortepijoninės sonatos Nr. 3 lėtoji dalis, Scherzo smuikui, Sonata violončelei Nr.2 bei Trio, op. 18.

Visą saloną lydės įdomios ištraukos iš Claros laiškų bei dienoraščių, kurias įkvėptai perskaitys Angelė Gedvilienė.