Aleksandras Guobys (g. 1932 m. kovo 31 d. Varkujuose, Vyžuonų valsčius) – Lietuvos teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
1940–1944 m. mokėsi Debeikių progimnazijoje, 1944–1951 m. Utenos gimnazijoje, 1951 m. baigė Vilniaus gimnaziją. 1953–1957 m. Vilniaus pagalbinės mokyklos-internato auklėtojas, mokytojas. 1953–1960 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1958–1973 m. Lietuvos teatro draugijos metodinio kabineto vedėjas, Aktorių namų direktorius Vilniuje. 1965–1969 m. Vilniaus kultūros mokyklos dėstytojas. 1966 m. baigė A.Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, 1967–1971 m. šio instituto aspirantas.
1969–2002 m. LSSR konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas; 1969 m. docentas. 1973–1991 m. dirbo LSSR centriniame literatūros ir meno archyve. 1981 m. menotyros mokslų kandidatas. 1991–1992 m. Lietuvos archyvų generalinis direktorius. Nuo 1991 m. Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugijos pirmininkas. 1993–1999 m. dėstė Vilniaus universitete. 1996–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto, nuo 1997 m. Klaipėdos universiteto dėstytojas. 1997–2002 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorius. Nuo 2006 m. Lietuvos teatro sąjungos fondo žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos pirmininkas.
Tarp knygų, kurias parašė A.Guobys: „Lietuviai Amazonijos džiunglėse: kelionės apybraiža“ (1991), „Balys Lukošius (1908–1987): artistas, režisierius, dailininkas, pedagogas: dokumentai, laiškai, pasisakymai, ištraukos iš dienoraščių, straipsniai“ (1995), „Lietuvių teatro mokyklos: XX a. pirmoji pusė“ (2001), „Henrikas Kurauskas“ (2004), „Senksčiai: dokumentinė proza“ (2013), „Neblėstantys portretai“ (20 iškilių Lietuvos teatro kūrėjų)“ (2015).
