Kodėl pelės tokios greitos? Todėl, kad jos ratuotos, atsakytų klaipėdietiškojo šokių baleto „Spragtukas“ kūrėjas, garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas.
Aprengtos juodai baltomis uniformomis, smailiomis vienodomis kaukėmis ant galvų blogosios pelės K.Simonovo spektaklyje primena bevardžius nežinomos armijos kareivius, o jų stumdomos vaikiškos mašinėlės – tarsi karinio parado parodija. Šiai armijai vadovauja Pelių karalius – trigalvis, kaip iš seno animacinio filmo.
Neįprastoje „Spragtuko“ interpretacijoje ironijos pabarstyta ir daugiau: skambant Snaigių valsui, scenoje matome sustirusią iš šalčio, o gal iš baimės drebančią liaudį. Užtat gėlių vainikais puoštas Gėlių valsas primena pastorališkas kaimo vestuves.
Lėlių teatro vietoje – apvali šapito palapinė. Pirmąjame veiksme virš scenos romantiškai kybančią mėnulio pilnatį antrąjame keičia naktinį barą primenantis veidrodinis rutulys.
Šis baras, kurio šeimininkė - paauglės Klaros krikštamotė frau Droselmajer - mergaitės išsvajoto, pasakiško suaugusiųjų pasaulio atitikmuo. Būtent jame pristatomi garsieji „desertiniai“ šokiai.
Didingos ir magiškos frau Droselmajer vaidmenį sukūrė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro žvaigždė Olga Konošenko. Klaros, jos brolio Frico ir Spragtuko-Princo vaidmenis atliko jauni ukrainiečių klasikinės baleto mokyklos atstovai Kira Tykhonova, Ilia Temčenko ir Mykhailas Mordasovas. Jie tik šiemet papildė KVMT trupę.
Klaros ir Frico tėvus Štalbaumus įkūnijo klaipėdiečiai šokėjai Aušra Krasauskaitė-Berulė ir Mantas Černeckas. Pastarasis scenoje dar pasirodė pasipuošęs trigalve Pelių karaliaus kauke.
Stambias, bet neįkyrias dekoracijas, įvairių stilių kostiumus K.Simonovo „Spragtukui“ kūrė maskviečiai dailininkai Jekaterina Zlaja ir Aleksandras Barmenkovas.
Šiame pastatyme žiūrovai neišvydo teatrališkų Rusų, Ispanų, Kinų, Prancūzų, Rytiečių šokių kostiumų: visi jie pristatomi šokėjams vilkint naktiniam barui derančiais blizgiais kokteilių stiliaus apdarais.
Spragtuko" pastatymą "Siemens" arenoje nušvietė Linarto Urniežio vaizdo projekcijos. Štalbaumų kalėdinio vakarėlio svečiai spektaklio pradžioje atrodė lyg nužengę iš senųjų fotografijų. Prie vizijos realistiškumo prisidėjo maskvietis šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas.
Dosniai barstomos kompiuterinės „snaigės“ spektaklio pabaigoje virsta popsinių blizgučių „sniegu“, atspindinčiu į suaugusiųjų pasaulį žengiančios Klaros iliuzijas.
Nors K.Simonovo „Spragtukas“ pritaikytas ne teatrų, o universalių arenų erdvėms, jame skamba KVMT simfoninio orkestro gyvai atliekama P.Čaikovskio muzika. Pirmąjam premjeriniam spektakliui sostinėje vadovavo uostamiesčio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Snaigių valsui gyvai pritarė vaikų balsai – šalia scenos stovėję Klaipėdos vaikų operos studijos jaunieji dainininkai. Arenoje įkurdinto šapito cirko scenoje pasirodė šokių mokyklos „Coda“ auklėtinės Aleksandra Baušytė, Domilė Panovaitė ir Goda Motiejaitytė.
Savaite vėliau, gruodžio 27-ąją, K.Simonovo šokių baletas „Spragtukas“ bus rodomas Klaipėdoje – paskutinę senųjų metų premjerą baleto ir klasikinės muzikos gerbėjai išvys kitoje universalioje „Švyturio“ arenoje.
Klaipėdiečiai parengė ir teatro scenai adaptuotą "Spragtuko" versiją. Jį kitąmet bus pristatoma uostamiesčio Žvejų rūmuose.
