Režisieriaus Kęstučio Jakšto režisuojamame spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks Vladas Bagdonas. Mažvydo sūnų Kasparą įkūnys Mantas Jankavičius, mylimąją – dainininkė, „Lietuvos balso“ nugalėtoja Monika Marija, posūnį Kristupą – Rokas Laureckis, Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atliks operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė, o ateityje Vladą Bagdoną keis ir Giedrius Arbačiauskas. Kitus koliažinės operos veikėjus įkūnys projekto sumanytojo – valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai.
Projektą globoja J. E. Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera įvyks kovo 11-ąją, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, kartu minint Justino Marcinkevičiaus 90-ąsias gimimo metines. Po premjeros Vilniuje, muzikos spektaklis keliaus po kitus šalies miestus kovo ir balandžio mėnesiais.
Artimas savo pasaulėžiūra
Mažvydą įkūnijantis V. Bagdonas pasakoja, jog pakviestas atlikti pagrindinį vaidmenį operoje nemažai domėjosi savo herojaus istorija, todėl dar geriau supranta, koks dvasiškai stiprus vaidmuo jo laukia.
„Šiame projekte jaučiu ypatingą atsakomybę perteikti Mažvydą įtaigiai, juk jis savyje turi šitiek dramatizmo. Bet Mažvydas man artimas vien dėl pasaulėžiūros ir savo tiesos skleidimo“, – sako garsus aktorius.
Kad šis vaidmuo išskirtinis ir sunkus, akcentuoja ir koliažinės operos režisierius K. Jakštas.
„Mažvydas yra vienas iš tų gražių pavyzdžių, kaip reikia mylėti tėvynę ir atiduoti viską, ką sugebi. Tai velniškai iškilus žmogus, kuris per mažai atskleidžiamas mūsų istorijoje ir literatūroje. Mes nesiekiame istoriškumo, nemanau, kad ir Marcinkevičius savo dramoje to siekė. Jam buvo svarbi gyvenimo prasmė, tikėjimas savo darbais. Nepamirškime, kad Mažvydas visam pasauliui ir Lietuvai įrodė svarbų dalyką – mes turime savo kalbą ir raštą“, – komentuoja režisierius, sukūręs nemažai vaidmenų kino ir teatro scenose.
Testas žiūrovams
Pasak V. Bagdono, „Mažvydas“ – tai tautinės savimonės testas ir išbandymas kiekvienam iš mūsų.
„Aš prisimenu Just. Marcinkevičių, kokį poveikį tarybiniais laikais turėjo jo kūriniai, o Sąjūdžio laikais tauta tiesiog plūsdavo ašaromis, skanduodama žodį „Lietuva“ ir tardama kiekvieną raidę.
Galvoju, ar operoje palikti paties dramaturgo paskutiniai žodžiai netaps testu mūsų žiūrovams, ar jie lygiai taip pat reaguos į Mažvydo raginimą mokytis kalbos ir meilės tautai, galiausiai ar atpažins ženklus ir Lietuvą galės įvertinti iš naujo.“
Šio projekto globėjas J.E. Valdas Adamkus taip pat įsitikinęs, jog tokios kūrybinės iniciatyvos – šviesus ir labai prasmingas darbas visuomenei.
„Man ir daugybei mano lemties žmonių, kurie pusę amžiaus priverstinai gyveno toli nuo Lietuvos, tiek M. Mažvydo, tiek Just. Marcinkevičiaus vardai buvo liudijimas, kad tėvynė nėra nutautinta, kad joje pulsuoja istorinė atmintis, kad mūsų tautinės šaknys – gyvos, ir iš jų anksčiau ar vėliau iškils laisvės daigai“, – teigia šią operą globojantis Prezidentas.
Kaip pastebi operos kūrėjai, kiekviena valstybė, kiekviena tauta įprasmina savo pirmosios knygos nacionaline kalba gimimą kaip pamatinį egzistencijos ženklą. Kiekviena lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų ir kontekstų, savaip juos suprasdama, reflektuodama, bet niekada nekvestionuodama mūsų pirmosios knygos vertės.
„Priminti apie Lietuvos iškilias asmenybes, stipriai įtakojusias mūsų šalies ir jos kultūros istoriją – tai mūsų misija. Apie skirtingus reikšmingiausius istorinius laikotarpius mes kryptingai kalbame vis dažniau – per šokį, muziką ir dainą naujose programose, o šiuo atveju muzikiniame spektaklyje. Ir man labai džiugu, kad prie ansamblio prisijungė tokia stipri kūrybinė komanda, kaip režisierius Kęstutis Jakštas, poetas ir kritikas Arnas Ališauskas, kiti gerai žinomi kūrėjai, aktoriai ir atlikėjai. Tai mums svarbus įvertinimas – reiškia, mes einame teisinga kryptimi, jie palaiko mūsų idėjas ir, kaip ir mums, jiems šalies istorija taip pat labai svarbi“, – teigia valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.
Žanriškai naujas kūrinys
Žiūrovų laukia ne tik dramatiška istorija, bet ir žanriškai visiškai naujas kūrinys. Žodis „koliažas“ reiškia skirtingų meninių elementų jungimą į vieną visumą, siekiant išreikšti idėją.
„Bus labai daug įvairių stilių ir jie nebus atskirti vienas nuo kito. Siekiame, kad tai sąveikautų, papildytų vienas kitą ir atsirastų nauji muzikiniai dariniai. Iš esmės lyg ir nieko naujo nedarome, bet turime rimtų ambicijų, kad operoje gali dalyvauti ir kitų žanrų atlikėjai – jie gali nustebinti“, – komentuoja režisierius K. Jakštas.
Koliažinėje operoje „Mažvydas“ susijungs tautinių ir simfoninio orkestro styginių instrumentų, varinių pučiamųjų ir elektroninės muzikos skambesys, kino filmų ir populiariosios muzikos stiliai.
Operai tekstą, artimą Just. Marcinkevičiaus kūrybai, parašė Arnas Ališauskas, Just. Marcinkevičiaus poezijos rinktinės „Viešpatie, nejaugi neprašvis?“ sudarytojas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos laureatas. Operos scenografiją kuria Gintaras Makarevičius, dirbantis su tokiais režisieriais, kaip Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus, Éric‘as Lacascade’as. Spektaklio kompozitorius – Jonas Jurkūnas, dar žinomas kaip kino filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ muzikos autorius.
Spektaklio choreografė – Aušra Krasauskaitė, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. Kostiumų dailininkė – ženklo „2ru2ra“ įkūrėja, Anželikos Cholinos teatro šokio spektaklio „Idiotas“, miuziklo „Mindaugas“ bei kitų spektaklių kostiumų kūrėja Olga Filatova-Kontrimienė.
Unikalus muzikinis spektaklis, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – gimimą, jos autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, apie lietuvybės sklaidos sąlygas, iššūkius ir realybę XVI amžiuje, didelių politinių ir religinių permainų fone.
Po valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjeros Vilniuje, koliažinė opera „Mažvydas“ bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir Mažeikiuose. 2020 m. rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose. Ateityje planuojama pristatyti kūrinį užsienyje gyvenantiems lietuviams.
