Joje neįtikėtinai susipynė penkios pasaulio pasakos: „Raudonkepuraitė“ „Pelenė“, „Rapuncelė“, „Džekas ir pupos“, „Kepėjas ir jo žmona, kurie neturėjo vaikų“. Miuziklą režisuoja Vilius Malinauskas, o spektaklyje vaidins, dainuos ir šoks LRDT trupės aktoriai ir kviestiniai atlikėjai.
Tikisi nušauti kelis zuikius
Koks šio miuziklo kelias į Lietuvą, Rusų dramos teatrą? Kaip per spektaklio pristatymą žiniasklaidai sakė teatro direktorė Olga Polevikova, jų teatras turi bene geriausią akustiką mieste, turi puikią trupę, galinčią vaidinti ne tik dramos spektakliuose.
„Norėjosi visa tai sujungti ir sukurti spektaklį, kuris būtų ir aktualus, ir smagus, ir aktoriai turėtų galimybę atsiskleisti naujai, juolab kad miuziklas – toks žanras, kai muzika tampa ryškesnė ir svarbesnė už žodžius. Taip tikimės pritraukti ir naujų žiūrovų, kurie galbūt pirmą kartą susipažins su mūsų teatru.
Liko tik klausimas, kokį kūrinį pasirinkti. Šito pasiteiravau Josepho Bateso, žinomo amerikiečių vokalo pedagogo, spektaklių muzikos vadovo. Jis pasiūlė kelis variantus ir aš užkibau ant S.Sondheimo miuziklo „Into the Woods“ – man pasirodė, kad čia daug muzikos, įdomių siužeto posūkių ir labai daug šventės. Patiko ir tai, kad iš pasakų atkeliavę herojai kalba svarbiomis ir giliomis temomis.
Pagalvojau, kad būtų labai smagu prieš Kalėdas prisidėti prie bendros nuotaikos ir pasiūlyti žiūrovams tokį kūrinį, kuriame gylis ir rimtumas susipina su švente, stebuklais, netikėtumais“, – kalbėjo O.Polevikova.
Šviesaus liūdesio apgaubtas susitikimas su savimi
Garsiausi pasakų tyrinėtojai sako, kad pasakos skirtos visai ne vaikams. Ką apie tai mano režisierius V.Malinauskas, kuriantis pasakišką miuziklą suaugusiesiems ir ketinantis panardinti žiūrovus į painius labirintus, kaip matyti jau iš spektaklio plakato?
„Ne aš painius labirintus sukūriau, o S.Sondheimas, ir šiam kūriniui nereikia papildomų interpretacijų – ne veltui jis tituluojamas vienu intelektualiausių miuziklų, – sakė V.Malinauskas. – Dažniausiai mes suvokiame miuziklą kaip grakštų džiazinį rankyčių šokį arba numerių rinkinuką, kuriame staiga išnirs įspūdinga suknelė, mes visi kartu lengvai padainuosime ir viskas bus labai gražu.
Teatro direktorė O.Polevikova kalba apie šventę, bet kuo ilgiau dirbu su šia medžiaga, tuo mažiau darosi šventės. Mes suvokiame, kad šventė yra ne pasisukinėti ryškiose šviesose, o susitikti su pačiu savimi. Šis susitikimas dažnai būna baisus, o mūsų susitikimas bus lengvai, šiltai ir šviesiai gydomai liūdnas, nes susitinkame su pasakų personažais, kuriuos žinome netgi ne nuo gimimo, o nuo tam tikro savo DNR suvokimo.
Pavyzdžiui, „Raudonkepuraitės“ pėdsakų aptinkama dar X amžiaus itališkose pasakose, tik Charles'is Perrault jas užrašė XVII amžiuje. Įsivaizduokime, kiek laiko yra praėję ir kiek žmonių kartų yra tas pasakas išgyvenę.
XXI amžiuje, kai visi kovojame už savo teises, lygiateisiškumą, toleranciją, „MeToo“ judėjimą – tai, kas mums socialiai aktualu, kaip suvesti žiūrovą su pasakų archetipais, kuriuos turime galvoje, kaip juos visus sujungti į viena?
Mes su mamos pienu gauname archetipus, diktuojamus jau gal tūkstantį metų. Mes negalime jų nei atsisakyti, nei perlaužti, negalime jų staiga peržengti, nes vis dar sekame pasaką apie Raudonkepuraitę, apie tai, kaip svarbu neišklysti iš takelio ir nedaryti klaidų, mes vis dar sekame pasaką, kad reikia geisti princo ant žirgo.
Kaip vienas argumentų miuzikle nuskamba frazė: „Aš paveldėsiu sostą! Ko dar reikia toms merginoms?“
Jeigu vis dar sekame tas pasakas, tai kokio pokyčio norime? Statydami miuziklą „Into the Woods“ bandome kelti šį klausimą, analizuoti šias temas ir, ačiū Dievui, antrame veiksme mūsų herojai supranta, kad reikia gebėti savyje nugalėti milžiną, kuris ateina ir griauna gražų pasaulį, suvokia, jog laimė nėra ištekėti už princo, būti turtingam – laimė yra susitikti su savimi ir pažinti tikrąjį save.
Kaip juokauju, spektaklis yra terapinio pobūdžio susitikimas su savimi, apgaubtas lengvo, gražaus ir šviesaus liūdesio. Tą liūdesį pabandysime netgi paversti šventiniu, kalėdiniu.“
Rusų kalba skambėjo kaip anglų
S.Sondheimas žinomas ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip šmaikštaus žodžio meistras: jis kuria ne tik savo miuziklų muziką, bet ir libretus. Šį kompozitorių ir jo kūrybą bene geriausiai iš „Into the Woods“ komandos pažįsta spektaklio muzikos vadovas J.Batesas. Šį miuziklą jis stato jau ketvirtą kartą, bet pirmą kartą Lietuvoje ir dar rusų kalba, kurios nemoka. Kaip jam sekasi dirbti?
„Didžiausias iššūkis nėra rusų kalba, – sakė J.Batesas. – Didžiausias iššūkis kartu su aktoriais atrasti S.Sondheimo muzikos gylį, patirti ir suprasti kitokį būvį scenoje.
Amerikoje S.Sondheimas yra vienas pagrindinių kompozitorių, miuziklų autorių nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Įdomiausia, kad Vilniuje dirbdamas su šia trupe jaučiuosi taip, lyg girdėčiau jį angliškai. Tai nuostabus darbas ir šį teatrą, jei tik galėčiau, tikrai įsidėčiau į kišenę ir išsivežčiau. (Juokiasi.) Labai ačiū teatro vadovei O.Polevikovai, kad mane čia pakvietė, ir Jolantai Rimkutei, sukūrusiai nepaprastus kostiumus ir grimą“, – dėkojo J.Batesas.
Išryškės ir pasaka, ir šios dienos atspindžiai
Spektaklio kostiumų autorė, garsi mados kūrėja J.Rimkutė neslėpė, kad kostiumų sumanymas pasakai suaugusiesiems radosi nelengvai.
„Man labai svarbu, kad scenoje liktų pasakos, bet būtų ir šios dienos atspindžių – per medžiagiškumą, spalvas ar net eklektiką ir sąmoningą spalvų sutirštinimą. Siekiau, kad miuziklo kostiumai įgautų šiuolaikiškumo, bet ne kasdienio buitiškumo, nors ir būtų lengvai „nuskaitomi“ mūsų akims – tai labai arti mūsų, bet kartu tai yra ir pasaka.
Scenovaizdžio daugiaplaniškumas atsispindi ir Kristinos Kasparavičienės sukurtoje scenografijoje“, – kalbėjo J.Rimkutė.
Autorius ir kūrinys – tituluoti
Vakaruose visus įmanomus apdovanojimus – kino „Oskarą“, „Tony“, „Emmy“, „Grammy“ bei Pulitzerio premiją laimėjęs kompozitorius S.Sondheimas vadinamas vienu ryškiausiu muzikinio teatro novatoriumi ir virtuozišku istorijų pasakotoju. Amerikoje miuziklas „I nto the Woods“ laimėjo daugelį prestižinio „Tony Award“ nominacijų, o kritikai iki šiol tituluoja kūrinį „intelektualiausiu“ miuziklu Brodvėjaus istorijoje.
Šiuo metu jau žanro klasika vadinamas miuziklas yra tapęs populiariausiu ir meniškai sėkmingiausiu kompozitoriaus S.Sondheimo kūriniu. Miuziklo specialistai pabrėžia dramaturginę kūrinio vertę, išskirtines vokalo partijas, unikalią muzikinės kompozicijos dermę ir aštrią mintį, kad labiausiai reikia bijoti savo norų ir troškimų.
Miuziklo „Into the Woods / Gilyn į mišką“ premjera. Lapkričio 29, 30 d. 18 val. 30 min. Lietuvos rusų dramos teatras.
