Tylą suplėšo gestų kalba
„Nowy Teatr“ pastatymas „Vienas gestas“ – gyvas, jautrus, ritmingas, kupinas šilto humoro. Prieš trejus metus jis buvo parodytas Vilniaus „Menų spaustuvėje“.
Įtraukę šį spektaklį į savo gastrolių repertuarą, lenkai kviečia ir girdinčiuosius pasinerti į kurčiųjų pasaulį, gretinti patirtis, griauti regimas ir neregimas tylos sienas.
Tariamoji siena, skirianti visuomenę į stovyklas „mes“ ir „jie“, nebūtinai susijusi su klausa – veikiau su supratimu ir atjauta, geranorišku arba jo stygiumi, siekiais atsiverti šalia esantiems kitokio likimo žmonėms.
„Svarbu suprasti žmones su negalia, pastebėti, kur ir kada jiems ištiesti ranką. Kartais net ir vienas vienas kilnus ir nuoširdus gestas gali būti reikšminga pagalba“, – teigia „Nowy Teatr“ spektaklio kūrėjai.
Įžiebs ir diskusijų ugnį
Šis spektaklis – naujojo KVDT sezono ženklas, rodantis, kad teatras vis plačiau atveria duris žmonėms su negalia, siekia prisitaikyti ir prie jų.
„Norime geriau pažinti pirmiausiai sutrikusios klausos, kurčiųjų, o vėliau ir kitų žmonių su negalia specialiuosius poreikius. Po spektaklio žiūrovai kviečiami į aptarimą“, – kalbėjo KVDT vadovas Tomas Juočys.
Diskusijoje žada pasisakyti įvairių organizacijų atstovai, teatralai, gestotyrininkė Andželika Teresė, spektaklio rėmėjai Edvinas Žukauskas ir Irena Tikužienė, Klaipėdos sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrijos „Aidas“ atstovė Kristina Rimkienė, įmonės „Litorina“ direktorė Edita Andrijauskienė.
Visi pokalbiai bus verčiami, diskusijoje dalyvaus skirtingų lenkų, lietuvių ir tarptautinės gestų kalbų vertėjai.
Klaipėdos teatralai kviečia į diskusiją visus, kuriems rūpi žmonių su negalia dvasios poreikiai, jų problemos, įdomi novatoriška Lenkijos „Nowy teatr“ trupės ir kitų menininkų patirtis šioje srityje.
Neregiai išvydo garsią pjesę
Žmones su regėjimo negalia ir akluosius klaipėdiečiai ketina kviesti į spektaklius su garsiniu vaizdavimu – toks metodas jau išmėgintas – išvien su Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo katedros dėstytojais ir studentais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) nariams Mažojoje salėje pristatytas latvės Maros Kimelės spektaklis pagal Augusto Strindbergo pjesę „Tėvas“.
„Didžiojoje teatro salėje paliksime daugiau vietų prie vežimėlių prikaustytiems žmonėms ir jų palydovams. Svarbiausia išsiaiškinti poreikius, juos pažinti. Pamažu spektaklius pritaikysime žmonėms su įvairiomis negaliomis, kad teatras visų taptų svetingas ir atviras įvairių socialinių grupių atstovams“, – artimiausius planus brėžė T.Juočys.
Spektaklis „Vienas gestas“ žmonėms su negalia bus rodomas nemokamai – jie gali registruotis el. paštu greta@kldt.lt. Tai KVDT partnerio Lenkijos Adamo Mickiewicziaus instituto ir projektą remiančių socialiai atsakingų įmonių dovana. Kitiems bilieto kaina – 3 eurai.
Scenoje gali liesti daiktus
Prieš dvejus metus Klaipėdos dramos teatre spektaklį „Tėvas“ per dvi dienas pamatė apie 300 silpnaregių ir aklųjų.
Spektaklio aktoriai pirmiausiai prisistatė publikai, papasakoja, kaip atrodo, kokį personažą kuria, kaip apsirengę. Žiūrovai galėjo pakilti į sceną, liesti dekoracijas, kilnoti smulkesnius daiktus, net atsisėsti ant sofos, kurioje netrukus įsitaisė A.Strindbergo pjesės herojai.
Pirmąkart neįprastai publikai vaidinę aktoriai, aišku, šiek tiek jaudinosi. Tačiai visi stengėsi, kad aklieji ir silpnaregiai pajustų dviem Auksiniais scenos kryžiais įvertinto M.Kimelės pastatymo „Tėvas“ dvasią.
Pageidaujančiųjų pažiūrėti šį spektaklį buvo daugiau, tačiau KVDT Mažojoje salėje – tik 150 sėdimų vietų.LASS atstovai džiaugėsi, kad teatras sutiko parodyti net du spektaklius.
Vertėjai viską komentuoja
Į tokius spektaklius publika renkasi, likus valandai iki trečiojo skambučio. Prisistačius aktoriams, žiūrovai įsidėmi jų balsus. Paskui pristatoma pjesė, jos autoriai, salėje sėdintiems žiūrovams išdalijamos ausinės, paaiškinama, kaip jomis naudotis.
„Pradžioje išrenkame spektaklį, o tam būtinas jo vaizdo įrašas. Tuomet jis perduodamas VU Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo katedrai. Čia kūrinys analizuojamas, parengiamas garsinio vaizdavimo vertimas. Viskas trunka apie pusmetį, – pasakojo LASS kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnienė.
Teatre vertėjai per ausines komentuoja nebylias scenas, tad jų balsas tampa nematančiųjų akimis. Net ir tuomet, kai aktoriai nekalba, aklieji gali matyti spektaklį – paaiškinama, ką aktoriai daro, kaip juda, perteikiama jų kūno kalba, gestai, mimika, neperšant vertinimų.
Regi ne akimis, o širdimi
A.Strindbergo pjesėje Tėvo vaidmenį sukūręs aktorius Darius Meškauskas pastebėjo, jog publika buvo labai dėmesinga ir nuoširdi.
„Jie į tai, kas vyksta scenoje reaguoja šiek tiek kitaip, tačiau viską „skaito“ teisingai. Kartais nustebdavau, tragiškose vietose išgirdęs juoką. Tačiau supratau, kad tai – tarsi gynyba. Galbūt žmonės nenori atverti sielos žaizdų, bando juoku apsisaugoti“, – sakė D. Meškauskas.
Motinos vaidmens atlikėja aktorė Aldona Bendoriūtė tvirtina, jog aklieji ir silpnaregiai pamato kur daugiau negu regintys žiūrovai: „Gal todėl, kad labiau išlavinti kitokie pojūčiai - jie mato klausa ir širdimi“.
KVDT. Mažoji salė. „Nowy teatr“(Lenkija), Wojtekas Ziemilskis. „Vienas gestas“. 2019 spalio 30 d.
