Garbingu Europos festivalių asociacijos EFFE prizu šiemet apdovanota „Gaida“ klestėte klesti: plečia žanrų paletę, stebina klausytojų spalvingumu ir gausa.
Dėl salių stygiaus 29-ajai „Gaidai“ įsikūrus sostinės Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), ji labiau nei visada traukia ir šiuolaikinio meno, ir akademinės muzikos mėgėjus.
Juolab kad šiemet festivalyje atsirado ir patraukli, šių menų sąveiką įkūnijusi audiovizualinių kūrinių programa, kuri suvienijo vizualiųjų menų kūrėjus Žilviną Kempiną, Vaclovą Nevčesauską, kompozitorius Justę Janulytę ir Vytautą V.Jurgutį, architektus, vaizdo ir garso inžinierius.
Taigi nepatogumai pritaikant NDG erdves „Gaidos“ poreikiams atsipirko, o ši kūrybos kryptis galbūt bus tęsiama, kaip žadėjo NDG vadovė Lolita Jablonskienė.
Be to, visaverte „Gaidos“ pagrindinės programos dalimi tapo elektroninės muzikos projektai, anksčiau tarsi pratęsdavę ją kaip „fringe“ pramoga. Dėl to ir publika tapo įvairesnė.
Tiesa, yra ir ne tokia maloni naujiena: paankstinus „Gaidą“, nes jai ant kulnų jau lipa laikinai be namų likęs Nacionalinis dramos teatras, pagrindiniai festivalio koncertai sutaps su „Vilnius Jazz“ etapiniais projektais, tad du „Vilniaus festivalių“ renginiai, buriantys panašią auditoriją, užklos vienas kitą.
Jei džiazo festivalis nebūtų neapdairiai nukeltas savaite vėliau, nuostoliai nebūtų tokie skaudūs.
Lietuvių kūrybos – mažiau
Krinta į akis dar vienas „Gaidos“ pokytis. Festivalyje perpus sumažėjo lietuviškų premjerų. Šiemet net renginio buklete nėra joms skirtos įprastos eilutės.
Dar 2014–2016 metais „Gaidoje“ skambėdavo nuo 12 iki 16 lietuviškų kūrinių, tarp jų – iki 10 premjerų, o šiemet festivalio programoje – 6 lietuvių kūriniai, be audiovizualinių kompozicijų, tarp jų – trys premjeros.
„Kompozitorių sąjunga gerokai sumažino užsakymų „Gaidai“.
Šiemet prisidėjo tik prie trijų premjerų – Dominyko Digimo, Žibuoklės Martinaitytės ir V.V.Jurgučio muzikos audiovizualiniam projektui. Algirdo Martinaičio naujasis kūrinys ir Justės Janulytės kompozicijos audiovizualiniam projektui atsirado „Gaidos“ pastangomis.
Liūdna, kad tik tiek lietuviškų kūrinių. Tai – požiūrio dalykas. Galbūt Kompozitorių sąjunga turi kitokią lietuvių muzikos sklaidos strategiją“, – svarstė „Gaidos“ rengėjas Remigijus Merkelys.
Prioritetai – jau kiti
Kompozitorių sąjungos (KS) pirmininko Mykolo Natalevičiaus įsitikinimu, jo organizacija niekuo dėta.
„Mes seniai nesame „Gaidos“ rengėjai ir neturime šiam festivaliui jokios įtakos, todėl negalime imtis atsakomybės už jo lietuvišką programą. Jos apimtį lemia patys rengėjai.
Lietuvos kultūros tarybos programa, kuri finansuoja tęstinius tarptautinius renginius, tikrai yra skirta ne vien užsienio menui pristatyti. Vienas jos prioritetų – skleisti ir populiarinti Lietuvos meną.
KS neturi nei išskirtinių teisių, nei privilegijų užsakinėti kūrinius – tai gali daryti bet kuris juridinis asmuo ar koncertų organizacija. Galbūt anksčiau mūsų užsakymai telkėsi viename festivalyje, bet dabar yra daug kitų galimybių ir naujos veiklos.
Mes orientuojamės į platformas, kuriose tuo metu yra didžiausias naujos muzikos poreikis, jos sklaidos potencialas“, – aiškino M.Natalevičius.
Tačiau būtent „Gaida“ ilgą laiką buvo svarbus lietuvių muzikos langas į pasaulį, nes lietuviškas premjeras festivalyje atlikdavo rinktiniai užsienio kolektyvai, kartais įtraukdavę jas ir į savo koncertinį repertuarą.
„Mes tikrai neužsisklendėme ir nežadame apsiriboti vietine sklaida. Įsteigėme su kolegomis iš kaimyninių šalių Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklą ir jau nuo kitų metų imsimės tarptautinių projektų“, – dėstė M.Natalevičius.
Gyvas organizmas
Dabartinio KS vadovo pirmtakė kompozitorė Zita Bružaitė savo kadencijos metais dėjo daug pastangų, kad lietuviškos premjeros skambėtų „Gaidoje“, nors jau tada renginys priklausė viešajai įstaigai „Vilniaus festivaliai“.
„Tuo metu „Gaida“ buvo lyderiaujanti šiuolaikinės muzikos platforma šalyje. Tokia ji ir liko, bet kūrinius lietuvių autoriams dabar kur kas aktyviau užsakinėja ir kitos institucijos – lietuvių autorių premjeros skamba ne tik šiuolaikinės muzikos festivaliuose.
Laikai keičiasi, festivalis yra gyvas, besikeičiantis organizmas. Kada nors dėmesys vėl sugrįš nuo pasaulinių kontekstų į savus, nes to pasiilgsime“, – neabejojo Z.Bružaitė.
Anot M.Natalevičiaus, KS iki šiol užsako autoriams kūrinių daugiau negu visos kitos organizacijos, kartu sudėtos, – 30–40 per metus. Tačiau lėšų, pasak jo, tam skiriama mažiau negu praeityje, nors ekonominė šalies situacija pagerėjo.
„Pagrindinis užsakymų finansavimo šaltinis yra Lietuvos kultūros tarybos skiriamos lėšos, tad naujosios muzikos apimtis labai priklauso ir nuo jos sprendimų“, – pabrėžė KS pirmininkas.
Iš muzikos gyvena mažuma
Pernai KS užsakytas Lietuvos kompozitorių socialinės ir ekonominės situacijos tyrimas atskleidė, kad dauguma mūsų kompozitorių skiria muzikos kūrimui pusę ir mažiau savo darbo laiko, turi dar vieną, du ir daugiau pragyvenimo šaltinių. Tik 15 procentų apklaustų kompozitorių muzikos kūrybą nurodė kaip vienintelį pajamų šaltinį.
Daugumos kompozitorių vidutinės mėnesio pajamos iš muzikos kūrimo tesudaro iki 250 eurų.
Pagrindiniai jų kūrybos užsakovai yra biudžetinės įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.
„Mūsų galimybės užsakinėti kūrinius yra ribotos, nes tam skiriama per mažai lėšų“, – apibendrino M.Natalevičius.
Artimiausi „Gaidos“ renginiai
Spalio 16 d. 19 val. NDG koncerte, skirtame neseniai mirusio garsaus lietuvių menininko J.Meko atminimui, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir sopranas G.Gelgotė atliks lietuvių klasikų kūrinius pagal J.Meko eiles bei Ph.Glasso ir T.Pericho kompozicijas.
Spalio 17 d. 20 val. NDG garsi JAV mušamųjų grupė iš Čikagos „Third Coast Percussion“ pristatys Ph.Glasso naujo kūrinio „Perpetulum“ premjerą Lietuvoje. Tai pirmoji kompozicija, kurią 82 metų minimalizmo guru sukūrė mušamųjų kvartetui.
Spalio 18 d. 19 val. NDG pirmą kartą Lietuvoje gyvai nuskambės kultinio muzikos prodiuserio ir kompozitoriaus B.Eno kūrinys „Apollo“, skirtas JAV kosminio laivo „Apollo“ vykdytos misijos Mėnulyje 50 metų jubiliejui. Jį atliks būrį garsių atlikėjų atsivežanti britų grupė „Icebreaker“ ir legendinis roko gitaristas BJ Cole.
Spalio 19 d. 19 val. festivalio uždarymo koncerte Vilniaus Kongresų rūmuose publika išvys bene garsiausią šiandienos britų kompozitorių ir dirigentą Th.Adesą bei pasaulinę fortepijono garsenybę JAV pianistą K.Gersteiną. Skambės Th.Adeso ir S.Reicho kūrinių premjeros Lietuvoje bei Ž.Martinaitytės kūrinio pasaulinė premjera.
