A.Stradella buvo nepaprastai įtakingas XVII a. kompozitorius, bendradarbiavęs su garsiausiais to meto poetais ir sukūręs daugiau nei tris šimtus įvairių žanrų kūrinių. Jis mažokai žinomas šiandien tik todėl, kad jo šlovę vėliau užgožė garsieji vėlyvojo Baroko meistrai Antonio Vivaldi ir Arcangelo Corelli.
A.Stradella buvo „concerto grosso“ stiliaus pradininkas, rašė operas, oratorijas ir kantatas. Jo kūryba padarė įtaką tokiems italų muzikos meistrams kaip Alessandro Scarlatti ar A.Corelli. Kompozitoriaus kūrinių fragmentus skolinosi ir savo kūriniuose naudojo pats Georgas Friedrichas Händelis.
A.Stradellos muzika išsiskiria ypač dailiomis, švelniomis melodijomis, kurias lydi kartais gana drąsios harmonijos, nebūdingos XVII a. vidurio muzikai.
Kūrėjų įkvėpėja – Kirkė
Daugelis XVII a. kompozitorių, kurdami operas apie galingus meilės burtus, pasitelkdavo kerėtojos Kirkės personažą.
1648 m. Valdovų rūmuose Vilniuje buvo pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“ pagal Virgilio Puccitellio libretą (muzikos autorius nežinomas). Jos siužetas idealizavo Odisėją, kuris nepasidavė burtininkės Kirkės kerams ir sugebėjo pabėgti iš jos salos kaip ištikimas Penelopės vyras.
Ši opera buvo pastatyta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos atvykimo į Vilnių proga (vėliau pakartota per Radvilų giminės vestuves), tad nestokojo panegirikos elementų, skirtų pagerbti valdovo žmoną.
XVII a. buvo įprasta kurti panašaus siužeto operas. Burtininkė ir ragana Kirkė laikyta ypatinga stebuklingų užpilų ir eliksyrų žinove, kuri kerais priversdavo vyrus ją įsimylėti, o savo priešus paversdavo žvėrimis.
Panegirika Medici šeimai
A.Stradellos mini opera-serenada (it. Serenata) „Kirkė“ buvo sukurta dvidešimčia metų vėliau už pastatytąją Vilniuje – 1668 m. princesės Olimpijos Aldobrandini iš Florencijos užsakymu, siekiant paminėti svarbią Medici šeimai progą.
Kaip ir „Apviltoji Kirkė“, šis kūrinys yra panegirika garsiai italų šeimai ir plėtojamas pasitelkiant mitus apie Kirkę ir kitus personažus.
Nedidelės apimties originalų kūrinį „Kirkė“ papildys instrumentiniai ir vokaliniai kitų A.Stradellos opusų fragmentai, veikalo libreto autoriaus Giovannio Filippo Apolloni bendradarbio Antonio Cesti bei kitų didžiųjų operos kūrėjų – Claudio Monteverdi bei Francesco Cavalli – muzika, dar geriau atskleisianti pagrindinių veikėjų charakterių kontrastus.
Šią muzikinę medžiagą parinko ir į harmoningą visumą sujungė pastatymo ir ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas, dirigentas Rodrigo Calveyra.
Operos muziką atliks „Canto Fiorito“ dainininkai ir kamerinis orkestras, sudarytas iš puikių Europos baroko muzikos atlikėjų, grojančių istoriniais instrumentais.
Pasitelkė šešėlių teatrą
Kadangi pagrindinis operos personažas yra Kirkės šešėlis, sugrįžęs į žemę iš pomirtinio pasaulio, sceninis „Kirkės“ pastatymas sukurtas, pasitelkus itin retai mūsų šalyje prisimenamą šešėlių teatro tradiciją.
Senovės Kinijoje gimęs šešėlių teatras būtent XVII a. pasiekė Europą ir tapo itin populiarus. Tai senovinė pasakojimo forma, kurioje naudojamos specialiai pagamintos plokščios formos ir figūros, laikomos tarp ekrano ir šviesos šaltinio.
Judinant figūras ir šviesos šaltinį, galima išgauti įvairių įspūdingų sceninių efektų. Šešėlių teatras atsirado senovės Kinijoje dar prieš mūsų erą, bet būtent XVII a., A.Stradellos epochoje, pasiekė per Italiją Europą ir tapo itin populiarus Prancūzijoje, Vokietijoje bei Anglijoje.
Šio operos pastatymo šešėlių teatre pasirodys ne tik specialiai tam pagamintos figūros, bet ir dainininkai.
Šešėlių teatrą sukurs ir operos sceninį veiksmą režisuos iš Pietų Korėjos kilusi, šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti ir dirbanti menininkė, iliustratorė, grafikė Juhyun Choi, kuri kartu su savo seserimi Sunyoung Choi kuria eksperimentinio šešėlių teatro pasirodymus. Jų darbai buvo pristatyti įvairiuose menų festivaliuose Europoje – Briuselyje, Liublianoje, Puatjė, Ruane, Nante ir kitur.
Vizualūs operos pastatymo sprendimai šešėlių teatrą ir spektaklyje naudojamus mechaninius prietaisus, primenančius kinematografijos priešaušrį, sujungs į vientisą reginį.
Žiūrovai išvys šviesų žaismą, kur skirtingi elementai mainosi, keičia vienas kitą, sukurdami sapno vaizdinių, svyruojančių tarp mikro- ir makro- pasaulių, įspūdį.
Iš plastikinių pakuočių pagaminti šablonai, tarsi šių dienų šešėlis, lydės žiūrovus kelionėje į senovės Graikijos mitų pasaulį, o šviesos ir tamsos žaismas pagerbs didžiuosius Italijos barokinės „chiaroscuro“ technikos meistrus, Stradellos amžininkus – Caravage’ą, Gentileschi, Furinį.
Operos „Kirkė“ kūrėjai:
Kompozitorius – Alessandro Stradella (1639–1682)
Libreto autorius – Giovanni Filippo Apolloni (1620–1688)
Meno vadovas ir dirigentas – Rodrigo Calveyra
Režisūra ir šešėlių teatras – Juhyun ir Sunyoung Choi
Meno vadovo asistentas – Davide Pozzi
Kostiumų dizainas – Janina Zibireva
Libreto autorius – Giovanni Filippo Apolloni (1620–1688)
Meno vadovas ir dirigentas – Rodrigo Calveyra
Režisūra ir šešėlių teatras – Juhyun ir Sunyoung Choi
Meno vadovo asistentas – Davide Pozzi
Kostiumų dizainas – Janina Zibireva
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“:
Kirkė – Renata Dubinskaitė (mecosopranas)
Vakaris Vėjas – Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas)
Algidas – Nerijus Masevičius (bosas)
Vakaris Vėjas – Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas)
Algidas – Nerijus Masevičius (bosas)
Barokinis smuikas – Ryo Terakado
Cinkas, išilginės fleitos – Rodrigo Calveyra
Archiliutnia – Shizuko Noiri
Barokinė arfa – Mara Galassi
Viola da gamba – Kaori Uemura
Kontrabosas – Filippo Calascibetta
Klavesinas, vargonai – Davide Pozzi
Cinkas, išilginės fleitos – Rodrigo Calveyra
Archiliutnia – Shizuko Noiri
Barokinė arfa – Mara Galassi
Viola da gamba – Kaori Uemura
Kontrabosas – Filippo Calascibetta
Klavesinas, vargonai – Davide Pozzi
A.Stradellos operos „Kirkė“ spektakliai vyks LDK Valdovų rūmų Renginių salėje rugsėjo 7 d. 16 ir 19 val. Organizatoriai prašo nesivesti į spektaklius ikimokyklinio amžiaus vaikų.
