Sekmadienį Baltojoje dvaro rūmų salėje vyksiantis jau penktasis festivalio „Užutrakio vakarai“ koncertas prasidės sudėtingu vokiečių klasiko J. S. Bacho koncertu, parašytu meilės obojui. Kartu su vos 16-os metų obojininku baroko laikotarpio kompozitoriaus kūrinį atliks jau beveik du dešimtmečius gyvuojantis styginių kvartetas ART VIO, o klavesinu pritars Vaiva Eidukaitytė-Storastienė.
Vėliau programoje laukia kvarteto duoklė lietuvių kompozitoriams – Motiejui Radvilai, Mykolui Kleopui Oginskiui, Eduardui Balsiui bei Faustui Latėnui, o vakarą užbaigs kartu su P. Paškevičiumi atliekama arija iš J. S. Bacho oratorijos „Pasijos pagal Matą“.
Amžius – privalumas
Jaunasis obojininkas P. Paškevičius sako, kad J. S. Bacho kūrinius šiam koncertui pasirinkęs todėl, kad jie tiksliausiai iliustruoja kompozitoriaus kūrybą: „Juose jis sugeba subtiliai žaisti tonacijomis ir muzika perteikti jausmus“.
Nors pats Pijus kuklinasi, tačiau festivalio organizatoriai pastebi, kad pasirinktas vokiečių klasiko koncertas meilės obojui – sudėtingas kūrinys, kurį pasiryžtų groti tik labai patyręs obojininkas. P. Paškevičius pripažįsta sulaukiantis daug komplimentų vien dėl to, kad tokiame amžiuje sugeba atlikti aukšto lygio kūrinius, tačiau teigia, kad tai jam menkai terūpi.
„Tai mane stumia į priekį, tačiau visada stengiuosi lygiuotis į žmones, kurie jau yra daug pasiekę, o ne žvalgytis, ką ir kokiame amžiuje jau esu grojęs“, – tvirtina jis.
P. Paškevičius obojumi pradėjo groti anksti, vos 9-erių metų, nors įprastai šiuo instrumentu pradedama groti sulaukus 11–12 m. amžiaus. Atlikėjų karjeroje dažnai pasitaiko duobių ar nuopuolių, kai kurį laiką negrojama, tačiau Pijaus muzikiniame kelyje to neatsitiko, o tai jam padėjo nuosekliai tobulėti.
Išskirtinis instrumentas
P. Paškevičius gimė muzikų šeimoje. Jo tėvas Eugenijus yra Lietuvos kamerinio orkestro pirmas obojininkas, o mama daugiau nei trisdešimt metų dainavo Kauno valstybiniame chore. Nors Pijus vaikystėje žavėjosi ir violončele, tačiau tėvo pavyzdys padėjo jam pasirinkti stoti į obojaus klasę pas Vytautą Masteiką Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje.
Jis teigia jau tada norėjęs groti būtent meilės obojumi. „Šiam instrumentui jaučiu nostalgiją iš vaikystės. Visą laiką norėjau groti būtent meilės obojumi, pagaliau atsirado šansas tai padaryti“, – sako vaikinas, šiuo metu tęsiantis mokslus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje prof. dr. Roberto Beinario klasėje.
Meilės obojus arba oboe d‘amore nėra eilinis instrumentas. Nors ir giminingas su paprastu obojumi, meilės obojus yra technologiškai sudėtingesnis, fiziškai sunkesnis instrumentas, kuriuo išgaunamas ausiai malonesnis skambesys, atitinkantis mezzo-soprano vokalą.
„Šiuo instrumentu retokai grojama solo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis išpopuliarėjo baroko periodu ir buvo naudojamas išskirtinai J. S. Bachui. Po to labai ilgą laiką jo nenaudojo. Tai bus vienas retų kartų, kai šiuo instrumentu solo pasirodoma Lietuvoje, o taip pat – pirmas mano viešas pasirodymas juo“, – apie meilės obojaus išskirtinumą kalbėjo P. Paškevičius.
Tarptautinis pripažinimas
Ankstyva pradžia, nuosekli karjera, meilė muzikai – visa tai šešiolikmečiui padėjo būti pastebėtam ir tarptautinėje muzikos bendruomenėje. Būdamas vos 14-os P. Paškevičius buvo pakviestas kaip solistas į prestižinį muzikos festivalį „Next Generation“ Šveicarijoje. Pijus tapo vieninteliu lietuviu, dalyvavusiu šiame renginyje.
Vaikinas taip pat grojo J. S. Bacho festivalyje Rusijoje, V. A. Mocarto festivalyje Lenkijoje, o dar visai neseniai Niujorke tarptautiniame klasikinės muzikos konkurse laimėjo aukso medalį su pagyrimu.
Jį pastebėjo ir muzikos kritikai. Nors retas atvejis, kai Vakaruose kritikų dėmesį atkreipia tokio jauno amžiaus atlikėjai, prieš dvejus metus Pijus pateko į klasikinės muzikos žurnalo „Pizzicato“ vyriausiojo redaktoriaus Remy Francko akiratį.
„Keturiolikmetis obojininkas iš Lietuvos grojo kaip tikras virtuozas, ypač kantilenos dalys buvo nepriekaištingos“, – tuomet recenzijoje po vieno iš koncertų rašė R. Franckas.
Dėmesys lietuviams
J. S. Bacho kūrinius obojininkas atliks kartu su styginių kvartetu ART VIO. Dar 2003 m. susibūręs kolektyvas itin daug dėmesio skiria stilistinei įvairovei ir lietuvių kompozitorių muzikai puoselėti. Ne išimtis ir jau ateinantį sekmadienį vyksiantis koncertas, kurio metu skambės keturių Lietuvos kūrėjų muzika.
„E. Balsio kūrinius pasirinkome todėl, kad šiemet – jo gimimo šimtmetis. M. K. Oginskį – dėl jo artimo ryšio su dvarų kultūra, o kaip žinia, grosime Užutrakio dvare. Tuo tarpu M. Radvilos serenada yra pirmas būtent styginių kvartetui parašytas kūrinys Lietuvoje“, – pasakojo Ingrida Rupaitė-Petrikienė, pirmas kvarteto ART VIO smuikas.
F. Latėno kūrinys styginių kvartetui „Šviesiam atminimui“ kompozitoriaus buvo dedikuotas jo draugams žydams, kurie arba iškeliavo anapilin, arba buvo priversti palikti Vilnių. Todėl, kaip teigia I. Rupaitė-Petrikienė, jis bus skirtas būtent šį pavasarį mirusiam žydų kilmės lietuvių kompozitoriui A. Šenderovui atminti.
„Mes labai artimai bendravome su maestro, kalbėdavomės įvairiausiomis temomis, jis buvo artimas mūsų bičiulis. Kai kuriuos jo kūrinius atlikome pirmieji, esu asmeniškai atlikusi jo koncertą smuikui. Jis mums dedikavo savo trečiąjį kvartetą. Pagrojome turbūt visą kamerinę A. Šenderovo muziką“, – apie glaudžius ryšius su kompozitoriumi kalbėjo ART VIO pirmuoju smuiku griežianti I. Rupaitė-Petrikienė.
Styginių kvarteto ART VIO ir obojaus solisto Pijaus Paškevičiaus koncertas vyks liepos 28 d., sekmadienį, Užutrakio dvaro Baltojoje salėje. Koncerto pradžia – 19 val.
