Šį penktadienį jo naujoji Giuseppe's Verdi „Traviatos“ versija bus pradėta rodyti gigantiškame „Arena di Verona“ amfiteatre, o po metų Maskato karališkajame operos teatre Omane prasidės G.Verdi „Rigoleto“, pastatyto pagal jo nurodymus, premjerų serija.
96-erių sulaukęs garsusis teatralas pateks į operos istoriją ne tik kaip vienas sėkmingiausiai, bet ir kaip vienas ilgiausiai kūrusių menininkų.
Premjeros laukia ir lietuviai
Tik prieš pusmetį savo namuose Romoje dabar jau šviesaus atminimo F.Zeffirelli (1923-2019) paskelbė sugrįžtantis į operą. 2020-ųjų rugsėjį jo „Rigoleto“ pasaulinė premjera turėtų išvysti Maskato teatro rampos šviesas.
Šis teatras prieš dešimtmetį buvo atidarytas šio italo režisuota „Turandot“, o nauju darbu planuota paminėti ir teatro sukaktį, ir Omano sultonato įkūrimo 50-metį. Iš Maskato scenos spektaklis turėtų keliauti į Romos operą, „Arena di Verona“, Kroatijos nacionalinę operą ir 2021-aisiais pasiekti Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą.
Tikimasi, kad planai nesugrius. Mat maestro dar prieš keliolika metų buvo apmąstęs šį projektą ir siūlęs įgyvendinti jį Italijos teatrams. Tačiau dėl įvairių priežasčių tada projektas spektakliu netapo.
Dar režisieriui gyvam esant buvo nutarta, kad „Rigoleto“ idėjas įgyvendins jo bendražygiai Stefano Trespidi ir Maurizio Millenotti. Ligos kamuojamas F.Zeffirelli geriausiu atveju būtų stebėjęs kūrybos procesą.
Jau tada skelbta, jog spektaklis skirsis nuo grandiozinių F.Zeffirelli inscenizacijų intymumu, bet išsaugos šiam menininkui būdingą kinematografinį žvilgsnį ir estetiką.
Sielojosi dėl dviejų dalykų
Net prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio F.Zeffirelli aktyviai dalyvavo meninėje veikloje.
„Senatvė yra didžiulė našta, bet aš stengiuosi neapleisti kūrybos – ji verčia dirbti mano protą. Sielojuosi tik dėl dviejų neįgyvendintų projektų – filmo apie Dante's „Dieviškąją komediją“, kurį buvo sunku sukurti dėl brangių specialiųjų efektų gausos, ir dėl didžiulės freskos apie Medici šeimos gyvenimą ir darbus“, – atskleidė F.Zeffirelli paskutiniame interviu „gramilano“ portalui prieš porą mėnesių.
Jame menininkas prisipažino bijantis mirti. „Aš esu tikintis žmogus, daug meldžiuosi. Tačiau apžvelgęs savo sodą, sakau vaikams: „Greitai nebegalėsiu gėrėtis šiuo stebuklu, daugiau nebematysiu šito grožio“, – liūdnai kalbėjo menininkas.
Kūrė „Metropolitan Opera“ veidą
Režisierius, scenarijų autorius, scenografas ir prodiuseris F. Zeffirelli yra sukūręs apie 20 meninių filmų. Jo 1968-ųjų Williamo Shakespeare'o „Romeo ir Džuljetos“ ekranizacija pelnė tris Auksinio gaublio apdovanojimus ir du „Oskarus“.
Išskirtinio pripažinimo sulaukė ir jo „Hamleto“ ekranizacija (1992 m.) pagal W.Shakespeare'ą su Melu Gibsonu, „Užsispyrėlės sutramdymas“ su Elizabeth Taylor (1967 m.).
F.Zeffirelli režisavo dešimtis pjesių ir operų. Daugiau kaip 30 metų jo darbai formavo žymiausios operos kompanijos – Niujorko „Metropolitan Opera“ – veidą. Nuo pat režisieriaus debiuto šiame teatre 1964-aisiais G.Verdi „Falstafu“ kiekvienas jo darbas tapdavo įvykiu dėl savo didingo užmojo, dėmesio detalėms ir spalvoms.
F.Zeffirelli visada pats kūrė „Metropolitan Opera“ spektaklių scenografiją ir keturiskart taip pat tapo kostiumų dizaineriu.
Iki šiol per transliacijas iš Niujorko „Forum Cinemas“ kino teatrų ekranuose galime pamatyti jo 1981-ųjų „Bohemą“ ir 1987-ųjų „Turandot“. Aštuoni iš vienuolikos italo režisuotų „Metropolitan Opera“ spektaklių yra išsaugoti vaizdo juostose.
Dievino operos žvaigždes
Maestro dievino pažintis su operos žvaigždėmis – jis dirbo su Maria Callas, Joan Sutherland, Placido Domingo, Teresa Stratas ir daugeliu kitų. Milano teatre „La Scala“ jo režisuotoje „Aidoje“ pagrindinį vaidmenį sukūrė Violeta Urmana. Šis spektaklis yra įamžintas DVD.
F.Zeffirelli puikiai žinodavo kiekvieno kūrinio partitūrą, kibdavo į darbą su didžiule aistra ir energija.
Be „Oskarų“, jis yra pelnęs BAFTA, du „Primetime Emmy“, penkis Davido di Donatello apdovanojimus, daugybę garsiausių pasaulio kino festivalių prizų. Beje, jis pats iki mirties priekaištavo italų kritikams, esą niekada jo nerėmusiems ir nepristačiusiems apdovanojimams.
„Italijoje aš tarsi neegzistuoju. Visa, ką dariau, peikiamas ar ne, dariau tik savo noru. Aš laisvai ir atvirai kritikavau viską ir kiekvieną, ir už tai teko sumokėti savo kainą“, – atviravo kūrėjas „gramilano“.
Be meno, F.Zeffirelli kelerius metus užsiėmė ir politika: dirbo Italijos Senate atstovaudamas Silvio Berlusconi partijai „Forza Italia“. Jis buvo pirmasis Italijos pilietis, tapęs Didžiosios Britanijos garbės riteriu.
