„Tai, kas sutemus matoma buvusios mokyklos languose, yra istorijos žmonių, palikusių atsiliepimus internete apie tai, kaip jaučiasi teatre. Atrinkti komentarai tęsia bendrą festivalio temą, kur yra teatro vieta Kaune, kokios jos reikia, kas yra svarbu atėjus į teatrą. Atrinkinėjant komentarus, stebino, jog labai daug jų buvo ne apie spektaklius, o apie teatro erdvę. Tai tik dar kartą patvirtino mintį, kokia reikšminga teatrui fizinė erdvė.
Atrinkti žiūrovų atsiliepimai komiški, graudūs ir malonūs. Jie leidžia bent trumpam susimąstyti, kas žmonėms svarbu apsilankius teatre. Vieniems labiau įstrigo aktorių darbas, kitiems – šampanas pertraukų metu. Ir vienas, ir kitas komentaras gali būti vertingas tiek teatro žmonėms, tiek patiems žiūrovams“, – pasakojo viena iš festivalio rengėjų Renata Bartusevičiūtė.
Norėdamas perskaityti istoriją, žmogus turi atsistoti tiesiai prieš langą ir nufotografuoti jį mobiliuoju telefonu su blykste. Telefono ekrane pasirodys istorija. Tekstas nuotraukoje išryškėja tik fotografuojamas naktį, dėl to prie mokyklos apsilankyti reikia saulei nusileidus.
Istorijos slepiasi ant pirmojo aukšto pastato langų. Jas skaityti bus galima iki liepos 10 dienos, kol pastate (Savanorių pr. 91, Kaune) vyks festivalis. Telefonas, kaip įrankis, leidžiantis perskaityti lango istoriją, pasirinktas neatsitiktinai. Net ir atėję į teatrą, žiūrovai dažnai negali išjungti mobiliųjų įrenginių, žvilgčioja į ekranus spektaklio metu.
Pernai festivalio organizatorės taip pat į jį kvietė netradiciškai. Grafikos dizaineris Justinas Petrovskis Vlado Putvinskio gatvės penktojo namo kieme, kur vyko festivalis, išpiešė juokdarį, kviečiantį prisėsti šalia ant suoliuko. Siena sulaukė nemažo lankytojų susidomėjimo, o ir namo šeimininkai džiaugėsi papuoštu kiemu.
Festivalio rengėjų pranešime pasakojama, kad pastatą, kuriame šiemet vyks festivalis, 1903–1904-aisiais pastatė ir fundavo Leiba M.Markusas. Vos pastatytame name įsikūrė 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas. Tai – pirmasis Lietuvoje išlikęs pastatas, kuris pirmiausia buvo panaudotas Lietuvos nepriklausomybei išsaugoti. 1920–1926 m. jame buvo įsikūrusios įvairios Lietuvos kariuomenės įstaigos: Karo milicijos mokykla, Kauno komendantūros įstaigos, 3-iasis pėstininkų pulkas.
Kai stabilizavosi valstybės gyvenimas, nuo 1935 m. pastate ėmė veikti 28-oji Kauno miesto pradinė mokykla. 1961–1989 m. vietoj jos mediniame name gyvavo 9-oji vakarinė-pamaininė mokykla. 1993 m. birželio 1 d. čia buvo įkurta Žaliakalnio pradinė mokykla. 2011-aisiais jai suteiktas Kauno V.Bacevičiaus pradinės mokyklos vardas.
