Menininkai, remdamiesi savo šalių tautosaka ir kultūros tradicijomis, kuria unikalias šiuolaikiškas aranžuotes, skatindami Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą, siekdami kitiems skleisti tai, kas jau yra pamiršta, galbūt nuvertinta, nes svarbu priminti ne tik sau, bet ir kitiems, kad Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros tradicijos, tautosaka, liaudies menas ir muzika yra unikalūs.
Kūrėjai siekia interpretuoti liaudies meną savaip, akcentuodami ne autentiškumą, bet emociją, šiandien mums liaudies muzikos keliamus jausmus. Grafikos darbai kuriami autentiška technika pagal etnografinius Šiaurės ir Baltijos regionų ornamentus, servetėles ir t.t. Darbai koncerto metu gyvai sujungiami su video projekcijomis.
Pokalbį su ansamblio nare pianiste Simona Zbarauskaite parengė Viltė Žakevičiūtė
Kas lėmė tarptautinio kamerinės muzikos ansamblio „NB8 ART“ atsiradimą?
Prieš penkerius metus su operos soliste Julija Karaliūnaite sugalvojome įgyvendinti projektą, kuris apjungtų Šiaurės ir Baltijos šalių menininkus. Mums tuo metu labai trūko būtent šių regionų bendrų projektų, koncertų, performansų.
Degėme noru gilintis į tai, kas jungia šias skirtingas, bet kartu ir labai panašias šalis, jų menininkus ir kūrybą.
Atrodo, gyvename taip arti, tačiau kiek daug vis dar vieni apie kitus nežinome. Į pirmąsias projekto kūrybines dirbtuves atvyko menininkai iš Lietuvos, Estijos, Švedijos ir Norvegijos. Niekas net nesitikėjo, kad po pirmųjų kūrybinių dirbtuvių ir baigiamojo koncerto jausime neapsakomą norą kurti drauge ir ateityje.
Nieko nelaukdami pradėjome planuoti koncertus, muzikos įrašus. Ir labai greitai iš projekto virtome į kamerinį ansamblį su labai įdomia atlikėjų sudėtimi.
Jūsų ansamblio sudėtis nepaprastai įdomi, tačiau kiek neįprasta. Nekyla sunkumų renkantis programą?
Taip, sudėtis netradicinė, bet keblumų dėl to tikrai nekyla, nes ansamblyje groja net trys kompozitoriai (Robert Jurjendal, Jan Liljekvist, Steinar Yggeseth), kurie ne tik siūlo idėjas naujų kūrinių atsiradimui, bet ir labai meistriškai valdo muzikos instrumentus.
Jeigu kažkokią naują idėją pasiūlome mes (atlikėjai), jie padeda su kūrinių struktūromis, formomis ir pan. Mūsų kūriniai gimsta repeticijų metu ir šiame procese dalyvaujame visi. Tai yra nuostabu, ne kiekvienas atlikėjas turi galimybę dalyvauti procese, siūlyti savo idėjas, reikšti mintis, diskutuoti.
Visi „NB8 ART“ kūriniai yra absoliučiai asmeniški, „išgyventi“ nuo pirmų akordų ar teksto eilučių iki galutinio rezultato. Taip pat stengiamės neužrašyti labai tiksliai visų natų. Kūrinių struktūras ar harmonijas turime savo galvoje, visada paliekame erdvės muzikinei laisvei, improvizacijoms.
Visa muzika, kurią atliekame savo koncertuose yra autentiška ir sukurta mūsų pačių, todėl visiems mums ji yra reikšminga ir brangi.
Savo kolektyvą pristatote kaip „tarptautinę šiuolaikinės muzikos ir vizualiųjų menų grupę“, tad jūsų meniniuose sprendimuose didelis dėmesys telkiamas muzikos ir vizualiųjų menų sintezei. Galbūt papasakotumei apie tai plačiau?
Taip, beveik visuose koncertuose rodome vaizdo projekcijas, kurių autorius yra menininkas Ričardas Rickevičius. Jis dirba kartu su grafike Jūrate Rekevičiūte, kuri mūsų koncertų metu gyvai spaudžia grafikos raižinius, tai publika gali matyti ekrane.
Kiekvienas muzikos kūrinys ir vaizdas siejasi savo idėja, tikslu ir norima pasakyti žinute. Tik nereiškia, kad vaizdas paaiškina ir padeda lengviau suprasti muziką. To nesiekiame, priešingai, norime ne paaiškinti muziką, o siekiame kelti klausimus, kartais jaudinti paprastu grožiu arba stebinti atpažįstamumu.
NB8 ART – tai projektas, apjungiantis senąsias Šiaurės ir Baltijos šalių tradicijas: tai ir liaudies melodijos, padavimai, grafikoje – tradiciniais tapę ornamentai. Kokių – galbūt netikėtų – panašumų galime atrasti, lygindami Šiaurės ir Baltijos šalių tautosaką?
Truputį patikslinsiu, jog stengiamės sujungti ne tik senąją Šiaurės ir Baltijos kūrybą, tačiau ir dabartinę. Pavyzdžiui, turime kūrinių, kurių tekstų autoriai kuria ir šiandien.
Vis dar negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, kas kūrybos atžvilgiu konkrečiai sieja šiuos du regionus. Esu fantastiškame atradimų procese, kuris nepaliauja stebinti. Šiame etape man asmeniškai stipriausias panašumas – melancholija.
Kažkoks keistas liūdnumas sieja šias visas šalis. Gal dėl to, kad žmogaus prigimtis, bent mano nuomone, yra liūdna ir linkusi kentėti?
Gal dėl to, kad laimė ir džiaugsmas yra labai trumpalaikiai, praūžia kaip viesulas. O štai liūdesys, susimąstymas, priešingai, įsikimba ir nepaleidžia ilgai. Tai mūsų nuolatinis palydovas. Gal dėl to ta mūsų tautosaka tokia?
Ansamblio narius vienija bendra idėja – skleisti tai, kas šiek tiek pamiršta (minėta tautosaka). Ar jūsų kolektyvo šūkis galėtų būti „nauja – tai atrasta sena“?
Mūsų kūryba nuolat kinta, jeigu sau pritaikytume kažkokią normą, iškart sustotume vietoje. Taip, mes naudojame motyvus iš tautosakos, bet nesistengiame tų melodijų harmonizuoti ar pateikti naujai. Visos melodijos tampa tik atspirties tašku absoliučiai naujų kūrinių atsiradimui.
Kartais melodijos yra tokios stiprios, jog jos apskritai nepasiduoda interpretacijoms ir tampa kūrinio ašimi, tad muzikinė medžiaga nedaug nutolsta nuo autentiškų intonacijų. Kai kurie mūsų kūriniai gimė inspiruoti literatūros, tad muzika yra visiškai nauja ir autentiška mūsų pačių kūryba.
Bet pripažinsiu, kad tai, ką galbūt jau pamiršome, šiandien gali stipriai nustebinti ir įkvėpti. Tuo ir vadovaujamės, nenuvertiname ir stengiamės tautosakoje, literatūroje atrasti pamirštų ar net neatrastų dalykų.
Manau, labai svarbu yra stengtis išlaikyti autentiškumą. Juk ir dabar ryškiausius visų laikų kompozitorius atpažįstame pagal tik jiems vieniems būdingą skambesį.
Esu įsitikinusi, kad svarbiausia – tikėti savo vidiniu balsu (ar kas tai bebūtų), kuris niekada neklysta. Neprarasti savęs šiandien yra labai sunku, todėl labai stengiamės išlaikyti tik mums patiems būdingą skambesį, siekiame atsispirti nuo jau kažkur girdėtų ar išbandytų dalykų.
Kažkas pasakė, kad jau viskas yra sukurta ir belieka tik kopijuoti. Kategoriškai su tuo nesutinku. Kūryba – stebuklas, kuris jaudina atradimo džiaugsmu. Mes visi puikiai jaučiame ir žinome, ko trokštame, ko siekiame, kuo tikime, ką norime pasakyti savo kūryba. Belieka nebijoti kurti taip, kaip norisi ir atrodo yra teisinga.
Ką galėtumei papasakoti apie specialiai Jūsų ansambliui parašytus kūrinius, kuriuos netrukus atliksite Druskininkuose?
Bus be galo įdomu atlikti ne tik savo kūrybos muziką. Tai bus pirmas koncertas, kuriame atliksime kitų autorių kūrinius, parašytus mūsų ansambliui.
Tikiuosi, kad tai bus nuostabi patirtis ir nauji vėjai mūsų ansamblyje! Kadangi mūsų kūryboje daug vietos laisvei bei improvizacijoms, pasirinkome kūrinius, kuriuose šie du aspektai labai ryškūs. Tai Chin Ting Chan „(Dif)fused“ ir Michael Boyd „Black out the windows“ kūriniai.
Šie kūriniai turi aiškią struktūrą, tačiau daug laisvės. Natų labai nedaug, visos partitūros – vien grafiniai elementai. Nežinant, kad tai partitūra, galima būtų būtų supainioti ir su dailės kūriniu, tad bus labai įdomu ir nekantraujame šiuos kūrinius atlikti. Tebūnie laisvė improvizacijoms!
Gegužės 18 d., 20:00
Grand Spa Lietuva salė „Nemunas“ (V. Kudirkos g. 45, Druskininkai)
NAUJA MUZIKA IŠ ŠIAURĖS
su NB8 ART
