Naujame šokio spektaklyje intymi gyvybės užsimezgimo scena primins meilės galią

2019 m. balandžio 5 d. 17:21
Ansamblis „Lietuva“ naująjį sezoną pradeda įspūdinga misterijos „Dievai ir žmonės“ premjera. Kūrėjai prasitarė, kad muzikos ir šokio spektaklyje ansamblio gerbėjus gali nustebinti itin intymi meilės scena, nes „Lietuvos“ repertuaro istorijoje tokių scenų dar nėra buvę. Tai padiktavo sumanymas perteikti baltų šeimos kūrimosi ir likimo istoriją bei jos sąsają su to meto dievais.
Daugiau nuotraukų (6)
Misterijoje „Dievai ir žmonės“ emocija ir atmosfera kuriama supinant archajinės ir elektroninės muzikos garsus, per šiuolaikinį šokį, o šiuolaikiniame šokyje intymios scenos nieko nebešokiruoja. Atvirkščiai, misterijos choreografai sako, kad meilės aktu subtiliai perteikiama meilės galia ir naujos gyvybės sukūrimas.
„Vaizduojama ne erotinė scena, o tai, kad turime dieviškumo kruopelę. Turime Dievo dovaną sukurti kitą žmogų, kurti jį taip, kaip Dievas kūrė pirmuosius žmones ir pasaulį, dalyvauti to pasaulio kūrime“, – pasakojo misterijos režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir pridūrė, kad „Dievai ir žmonės“ savo stiliumi gerokai skirsis nuo ankstesnių „Lietuvos“ pasirodymų.
Meilės scenai pasirinkti ansamblio šokėjai Greta Frolovaitė ir Adamas Czaplis, atskleidė, kad jiedu yra pora ir kasdieniame gyvenime.
„Viskas labai organiškai susidėliojo, viskas mums labai gerai pažįstama ir sava. Esame pora ne tik scenoje, bet ir gyvenime, todėl ši siužeto linija buvo net labai priimtina. Tai, ką darome šioje misterijoje, mums abiem yra natūralu“, – pasakojo G.Frolovaitė.
Paklausta, ar nebuvo sunku techniškai įgyvendinti choreografijos režisierių sumanymus, Greta neslėpė, kad repetuojant teko nemažai padirbėti visiems ansamblio šokėjams.
„Net ir tai, ką scenoje atlieka mūsų duetas, nėra kasdieniška. Šokiai mums yra kasdienybė, tačiau šis pasirodymas yra išskirtinis, pareikalavęs labai daug pastangų. Nebuvo taip, kad mums pastatė choreografiją, ją išmokome ir tiesiog pašokome. Buvo nemažai iššūkių. Pasirodyme gausu baleto elementų, kuriuos reikėjo perprasti, atlikti muzikaliai“, – kalbėjo G.Frolovaitė.
Paklausta, ar nesibaimino kritikos dėl meilės scenos, šokėja patikino, kad vos išgirdusi idėją, sukluso, tačiau kai buvo pristatytas visas siužetas, nurimo.
„Nėra dėl ko manyti, kad tai vulgaru. Kalbame apie mūsų pradą. Įsigilinęs į siužetą supranti, kad visa tai kiekvienam žmogui yra labai normalus dalykas. Mes, lietuviai, esame nedrąsūs. Jei tik išgirstame ką nors  panašaus, net neanalizuojame, apie ką kalbama, ir iškart užsisklendžiame. Visiškai normalu ir mums visiems artima, kad vaikai gimsta iš meilės“, – kalbėjo Greta, kuri su savo partneriu šoka ir garsios choreografės Anželikos Cholinos spektakliuose.
Nuogumo efektą sukuria specialiai šiai misterijai siūti kostiumai. Juos spektakliui kūrė žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus.
Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais.
Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos suteiks ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai.
Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė.
Modernaus šokio choreografiją sukūrė Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas“ įkūrėjas Agris Danilevičius, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė-Domingo ir režisierė L.Dabužinskaitė.
Misterija „Dievai ir žmonės“. Balandžio 5, 6 d. 18 val. 30 min. Vilnius, Lietuvos rusų dramos teatras.
Balandžio 12 d. 19 val. Klaipėdos žvejų rūmai.
Balandžio 17 d. 18 val. Marijampolės kultūros centras.
KultūrašokisLietuva
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.