Žiūrovų laukia vengrų kompozitoriaus Imrės Kalmano operetė „Silva“ (originalus pavadinimas „Čardašo karalienė“).
„Operetės tradicijas puoselėjantis teatras į savo repertuarą melodramą „Silva“ įtraukia jau penktąjį kartą, o ji toje pačioje scenoje perteikiama skirtingais režisūriniais sprendimais, muzikinės partitūros interpretacijomis ir įvairiaspalve atlikėjų menine raiška, suskamba vis naujai“, – kalbėjo šio teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Šį kartą spektaklį pastatė režisierė Rūta Bunikytė, dailininkė Kotryna Daujotaitė ir choreografė Inga Briazkalovaitė. Vyriškoji atsvara tarp statytojų – dirigentas Virgilijus Visockis, kuris daugiau nei dešimtmetį vadovavo pastarojo „Silvos“ spektaklio muzikiniam veiksmui.
Režisierės R.Bunikytės teigimu, svarbiausias tikslas yra papasakoti dramatišką „Čardašo karalienės“ istoriją taip, kad joje atsirastų ir netikėtų momentų.
„Meilės jausmas nepavaldus laikui, jam neegzistuoja jokie dėsniai, taisyklės ar instrukcijos, tačiau jis yra viena svarbiausių mūsų būties sąlygų. „Silva“ – labai gerai žinoma operetė, ne kartą rodyta Kauno muzikiniame teatre, todėl žiūrovai jau žino, kaip viskas buvo ir kaip turi būti. Tačiau kiekvienas režisierius tą pačią istoriją mato savaip.
Juk ir skaitydami tas pačias knygas vaizdą matome skirtingai, nes skiriasi mūsų gyvenimo patirtys, vaizduotės lakumas“, – kalbėjo režisierė.
Šiame spektaklyje ji siekė išryškinti pagrindinių herojų gyvenimo aplinką. Juk tai, ką darome, su kuo bendraujame, kur gyvename, kuria ir mus pačius.
Veiksmo centre – įsimylėjusi porelė, už jų – laikraštį skaitantis senolis, o tolumoje – dešimtys į darbą skubančių žmonių. Tai, kas bus matoma scenoje, priklausys nuo žiūrovų susikoncentravimo taško. Taigi ši „Silvoje“ – daugybė matomų ir nematomų herojų, siekiančių atrasti meilę dinamiškame 1935-ųjų gyvenime.
Spektaklio dirigento V.Visockio santykis su šiuo I.Kalmano kūriniu – išskirtinis. Prieš 25 metus jis dirigavo pirmajai savo gyvenime operetei. Tai ir buvo „Silva“. Per ilgus metus dirigentui teko dirbti su ne viena „Čardašo karalienės“ artistų karta. Kai kurie artistai pasirodys ir šiame pastatyme.
„Žaviuosi jaunaisiais solistais, atnešančiais naujų spalvų į spektaklį, kuris man yra toks brangus. Operetės žanras – aikštingas, kelia nemažai iššūkių. „Silva“ yra žymiausias I.Kalmano kūrinys, ir vien šis pavadinimas visos Europos klausytojams sukelia daug simpatijų ir lūkesčių“, – kalbėjo dirigentas.
Varjetė artistę Silvą, pamilusią kunigaikštį Edviną, įkūnys trys teatro solistės: Raminta Vaicekauskaitė, Marija Arutiunova ir Ieva Goleckytė. Skirtingos jų patirtys lems, kad Silva į sceną žengs vis kitokia.
Tačiau žiūrovų visame pasaulyje pamilta artistė išliks temperamentinga, ryžtinga, nebijanti kovoti dėl mylimojo. Silvos vaidmenį 1992 metais pastatytame spektaklyje vaidinusi R.Vaicekauskaitė neabejojo, kad šį kartą pavyks atskleisti dar daugiau „Čardašo karalienės“ spalvų.
„Anuomet dar neturėjau tiek patirties, tad mano Silva buvo gana kukli. Manau, kad dabar esu pakankamai subrendusi atskleisti herojės įvairiapusiškumą“, – teigė artistė.
Kita pagrindinio vaidmens atlikėja I.Goleckytė sakė, kad jeigu režisierė nebūtų suteikusi kūrybinės laisvės, jai nepavyktų tinkamai atlikti vaidmens.
Jos nuomone, režisierės sprendimas Silvos istoriją pateikti kitaip nei iki šiol buvo labai sveikintinas: „Žmonėms patinka ši operetė, joje skambančią muziką drąsiai vadinu klasikiniais hitais, jie dažnai skamba koncertuose, muzika puikiai atpažįstama. Džiugu, kad publika turės progą pamatyti ,„Čardašo karalienę“ mūsų akimis.“
M.Arutiunova atkreipė dėmesį, kad šis „Silvos“ pastatymas šiek tiek primena miuziklą ir stropiai neseka tradiciniais operetės principais.
„Spektakliui netrūks mažesnių istorijų, smulkių pasakojimą kuriančių personažų, pokštų – tai būdinga operetei. Kita vertus, visi įpratę matyti „Čardašo karalienę“ su tautiniais drabužiais, pūstais sijonais, o šįkart pasirodysime gana atvirais kostiumais, veiksmas net kiek primins senuosius Holivudo filmus“, – sakė jaunoji dainininkė I.Goleckytė.
Tai jos pirmasis pagrindinis vaidmuo operetės žanro spektaklyje.
Kauno muzikiniame teatre „Silva“ turi gražią pastatymų istoriją. Ji rampos šviesą išvydo 1946, 1959, 1978, 1992 metais.
Operetės melodraminis siužetas atspindi vieną ryškesnių to meto socialinio gyvenimo aktualijų – konfliktą tarp ryškios asmenybės ir snobizmu persmelktos visuomenės, tarp varjetė artistės Silvos ir aristokratų elito, niekinančio scenos amatą.
Kaip ir būdinga žanrui, audringa meilės istorija apipinta smagiais ir intriguojančiais pokštais. Siužetas turi tikrais faktais grįstą pagrindą: pagal to meto statistinius duomenis, rinktus nuo XVIII amžiaus, įspūdingas skaičius Austrijos-Vengrijos kunigaikščių, grafų ir baronų buvo susituokę su aktorėmis, dainininkėmis ir varjetė šokėjomis.
