Ryški dviejų pasaulių kova
Spektaklio veiksmas rutuliojasi santūriame, kelių pilkšvų ir baltų atspalvių scenovaizdyje: spalvingos išvaizdos ir charakterių rusų Skvorcovų šeima - Nikolajus ir jo žmona Larisa iš Maskvos atvyksta į Amsterdamą, kur siaučiantį seksualinių mažumų paradas „Gay Pride“, aplankyti sūnaus Viktoro. Šis su draugu Dolores tėvus pribloškia efektingais gėjų parodo kostiumais ir grimu.
Amsterdamo viešbučio kambaryje susikerta du skirtingi pasauliai ir pasaulėjautos: tėvas, gimęs ir augęs šalyje, kurioje įprasta „stipresniųjų“ viršenybė, kur žmogus privalo būti kietas, šiurkštus ir grubus, kad išgyventų, ir jo sūnus su bendraamžiais - naiviais, godžiai siurbiančiais įspūdžius, imliais, nepripažįstančiais visuomenės, valdomos „kietuolių“, kurių rankose sutelktos galios.
„A.Galino pjese susidomėjau ne visiškai atsitiktinai, gerai parašyta, nepaviršutiniška, aktuali. Autorius - žinomas scenaristas, pats režisavęs savo pjese. „Paradas“ - aštri komedija, atskleidžia slidokas herojų gyvenimo aplinkybes. Tiesa, veiksmas paskui surimtėja, pjesės žanrą net ir sunku apibūdinti“, - per spaudos konferenciją kalbėjo pripažintas tragikomedijų statytojas P. Gaidys.
Klounai - ne tik Amsterdame
Kaip suaižėjusiame šiandienos pasaulyje vertinti kitokį žmogų - jį priimti, būti pakančiam kitokiai pasaulėjautai, be atodairos atmesti viską, kas nepatinka, ko nesupranti, neigti kitokios tikrovės buvimą ? - tokie klausimai labiausiai domina spektaklio kūrėjus. Totalus nesusikalbėjimas, konfliktai, takoskyra tarp naujosios ir senosios kartos, pasak P. Gaidžio, vis labiau ryškėja.
Prieštaringos pjesės audinyje P. Gaidys atranda sąsajų ir su Lietuvos kasdienybe: „Tie nesibaigiantys politiniai skandalai, klounados, skuboti vertinimai nesigilinant į reikalų esmę, muilo burbulų putimas į akis, kai iš menkiausio nieko daromos sensacijos, irgi slogiai veikia žmonės, skatina emigraciją“.
Scenoje tarp priešingų polių užverda komiška, gal kiek liūdnoka kova, kurią paryškina dailininko Artūro Šimonio sukurti kostiumai ir kompozitoriaus Martyno Bialobžeskio muzika. Susiremia jau nueinantis jaunimui sunkiai suvokiamas ir daugialypis, netgi daugialytis ateinantis pasaulis.
Herojams, regis, trūksta paprasčiausio žmogiškumo, noro suprasti kitaip galvojančius ir nieko už tai nereikalauti mainais.
Paženklinta pjesė - skaisti
Žinomas šiuolaikinis rusų dramaturgas, kino scenaristas A. Galinas, savo karjerą teatre pradėjęs nuo aktorystės, tik vėliau ėmėsi režisūros, o kaip dramaturgas išgarsėjo praėjusio šimtmečio pabaigoje - dauguma jo pjesių pastatyta Maskvos teatre „Sovremennik“. Dėl gvildenamų socialinių temų aštrumo, siužetų komiškumo jos verčiamos į kitas kalbas ir statomos daugelyje pasaulio teatrų.
Parašęs pjesę „Paradas“ A. Galinas tituliniame puslapyje įspėjo žiūrovus, kad ji skirta vyresniems nei aštuoniolikmečiai, bus pažymėta ženklu 18+. Taip autorius savo kūrinį tarsi paženklino nuodėme, nors ten nėra to gaižaus, dviprasmio ir pikantiško pažado, kurį slepia šis ženklas.
„Ši pjesė yra skaisti ir tyra. Joje neaptiksite nei rusams nuo vaikystės įprastų sparnuotų slaviškų keiksmažodžių (laisvos mano vaikystės Kursko mieste, kur įpratau prie „materščinos“, iš gyvenimo neišbrauksi), nei karštų šėlstančių aistrų, nei slapto geidulių pamaloninimo“, - rašė A. Galinas.
Kai kurios komiškos pjesės aplinkybės, iš jų išplaukiantys netikėtumai, absurdiška painiava, susijusi su karnavalinės gėjų eisenos Amsterdame atmosfera, į kurią panardinami personažai, „Paradą“, aišku, šiek tiek priartina prie ženklo 18+“, – savo kūrinį sąmojingai komentavo dramaturgas.
Kūrėjai į balaganą nesirito
A. Galino „Paradą“ (2015 m.) iš rusų kalbos išvertęs Klaipėdos dramos teatro meno vadovas ir dramaturgas Gintaras Grajauskas pastebi, jog tokio siužeto komedijų statytojams ir Rytuose, ir Vakaruose gresia tam tikras pavojus nusiristi į siautulingo, nenuspėjamo ir pigaus balagano akivarus.
„Įgudęs komedijos maestro P. Gaidys tokių pagundų išvengia - jo pastatymas pulsuoja šiuolaikinei visuomenei aktualiomis problemomis, skatina galvoti, kaip įveikti tarp kartų, socialinių grupių vis labiau žiojėjančią prarają, slopinti plūstančią agresiją, nepakantumą“, - kalbėjo G. Grajauskas.
Spektaklyje vaidina jauni aktoriai Mikalojus Urbonas, Sigutė Gaudušytė, Jonas Viršilas, Simas Buziliauskas, Justina Vanžodytė ir Agnė Skripkauskaitė.
P. Gaidžio pagalbininkai A. Šimonis ir M. Bialobžeskis anksčiau kartu kūrė kitą pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę jo režisuotą spektaklį „Elzės žemė“. Vaizdo projekcijos - Donato Ravaičio.
