Per kančias – į žvaigždes
Pirmąjį koncertą smuikui ir orkestrui E.Balsys (1919-1984) ėmėsi rašyti dar besimokydamas Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantūroje. Stambesnių kūrinių patirties stokojęs jaunasis kompozitorius patyrė kančių ir nerimo ieškodamas originalios muzikinės išraiškos.
Iš Lietuvos pajūrio kilusio E.Balsio reiklumas sau atsispindi 1952 metais draugui altininkui Jurgiui Fledžinskui rašytuose laiškuose: “Įsivaizduok Palangą ir amžinai ošiančią jūrą. Vidurinis F-dur atskleidžia gabaliuką Žemaitijos, po to vėl amžinas bangų ūžimas. Tai kalba orkestras. Esu gerokai įklimpęs, bet vilties nenustoju, svarbiausia – tautinis liežuvis, dramaturgija – orkestrinė ir solinė“.
Kompozitorius savo pirmajam koncertui stengėsi suteikti lietuvišką charakterį, atkakliai ieškojo dermės tarp orkestro ir solisto. Vienu metu nusivylęs norėjo viską mesti, pradėti darbą iš naujo, tačiau susikaupęs perrašė antrąją dalį, o paskui kompozitorių namuose netoli Sankt Peterburgo užbaigė sumanyto kūrinio partitūrą.
„Jeigu tai ir nebus „šedevras“, tai bus bent žingsnis pirmyn mano kūryboje“, – rašė E.Balsys.
Kūrinyje – rumbos ritmai
Šis E. Balsio kūrinys pirmą sykį sugrotas 1954 metais Lietuvos kompozitorių sąjungos salėje. Smuiko partiją atliko kompozitoriaus šeimos draugu ir daugelio jo kūrinių pirmuoju atlikėju vėliau tapęs Aleksandras Livontas. Lietuvos radijo simfoniniam orkestrui tąkart dirigavo Abelis Klenickis.
Aptardamas debiutą kompozitorius Balys Dvarionas nuoširdžiai džiaugėsi jaunojo kolegos sėkme, netgi entuziastingai skelbė E.Balsio Pirmajame koncerte smuikui ir orkestrui įžvelgęs sąsajų su Johaneeso Brahmso simfonine kūryba“.
Pirmasis gūdžiu sovietmečiu parašytas stambios formos E.Balsio simfoninis kūrinys, kuriame skamba ir rumbos ritmai, paženklino jo muzikinės karjeros pradžią, tai buvo vektorius naujosios stilistikos link.
Žvejų rūmuose E. Balsio Pirmąjį koncertą įkvėptai sugrojo į jubiliejinių renginių programą įsiliejusio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas Tomo Ambrozaičio.
Smuiko partiją atliko studijas užsienyje baigusi jauna solistė, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, buvusi Gidono Kremerio kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ smuikininkė klaipėdietė L.M. Songailė.
Ieškojo smuiko partitūros
Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos absolventė L.M. Songailė svajoja atlikti visus tris kompozitoriaus sukurtus koncertus smuikui ir orkestrui. Pirmojo bandymo pradžią atlikėja prisimena kaip savotišką avantiūrą – mat ieškant E.Balsio Pirmojo koncerto natų, jai nepavyko aptikti atskirai užrašytos smuiko partijos.
„Ji tiesiog susidėvėjo. Gerai, kad kompozitoriaus duktė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė ir pianistė Dalia Balsytė, ištiesė pagalbos ranką. Didžiulė laimė, kad galėjau atlikti šį kūrinį scenoje“, – po KVMT simfoninio orkestro pasirodymo Žvejų rūmuose, kurį lydėjo publikos ovacijos, džiaugėsi L.M.Songailė.
Neišaugotų E.Balsio simfoninio kūrinio smuiko partijos užrašų paieškoms prireikė laiko. Galiausiai paaiškėjo, jog ja domėjosi ir profesorius Raimondas Butvila – prieš kelerius metus jis iš koncerto orkestrinės partitūros išrinko smuiko partiją ir perdavė ją kompozitoriaus giminaičiams.
„Pirmąjį tėvo koncertą smuikui ir orkestrui išgirdau dar vaikystėje, melodijos įsirėžė į atmintį. Jame skamba bręstančio, naujų sąskambių ieškančio kompozitoriaus balsas – ekspresyvią harmoniją, disonansus jis vėliau išplėtojo kituose savo kūriniuose“ – prisiminimais dalijosi profesorė D.Balsytė.
Pasak jos, šis E.Balsio koncertas – tarytum grūdas, į kurį kompozitorius sudėjo viską, ką tuo metu turėjo geriausio, iš kurio jis išaugo kaip nacionalinės simfoninės muzikos kūrėjas.
Pristatys ir baletą, ir operą
Žvejų rūmų salėje susirinkę klausytojai išgirdo dar vieną E.Balsio kūrinį – Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio jo sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“. Siuita nuskambėjo tarsi įžanga kitai būsimai premjerai – KVMT artistų kuriamam šokio spektakliui.
Vieno talentingiausių pokario kartos lietuvių kompozitoriaus E.Balsio kūryboje itin ryški jūros tema. Jis savo vaikystę praleido Klaipėdoje, vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Palangą, tad šokio spektaklį pagal baletą „Eglė žalčių karalienė“ uostamiesčio teatralai vasarą pirmąkart pristatys kurorto koncertų salėje.
Žvejų rūmuose rudenį įvyks dar viena KVMT premjera – į Lietuvos sceną po 40 metų pertraukos grįžta dar vienas E.Balsio kūrinys – pagal iš lietuviškųjų Rytprūsių kilusio vokiečių rašytojo Hermano Zudermanno apysaką parašyta opera „Kelionė į Tilžę“.
