Uostamiesčio valstybinis muzikinis teatras savo garsaus kraštiečio, šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko gimimo šimtmečio jubiliejui dedikuos net keletą premjerų.
Kūrybos ištakos – pajūryje
Istoriniame burlaivyje „Meridianas“ teatralų surengtoje spaudos konferencijoje E.Balsio 100-mečio minėjimo renginių organizatoriai pristatė iškiliam šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrėjui ir pedagogui skirtą jubiliejinę programą. Startas numatytas Klaipėdoje neatsitiktinai – čia prasidėjo E.Balsio pažintis su muzika.
Tarpukariu su tėvais apsigyvenęs Klaipėdoje būsimasis kompozitorius mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dainavo moksleivių chore. Kaune įstojo į karo mokyklą, bet, užgriuvus sovietų okupacijai, ten praleido tik metus. Gaudžiant karo pabūklams, E.Balsys mokytojavo Kretingoje – dirigavo chorui, pradėjo kurti dainas.
Po nacių anšliuso Balsių šeima iš Klaipėdos persikėlė į Palangą – pardavusi užgyventą turtą, tenpasistatė namuką netoli parko, dabartinėje Jono Šliūpo gatvėje. Studijuodamas kompoziciją Kauno konservatorijoje E.Balsys dažnai atvykdavo į Palangą, nepamiršdavo jos ir vėliau. Tapęs „sezoniniu palangiškiu“, vasarodamas pajūryje kompozitorius čia parašė nemažai partitūrų.
„Tėvui jūra buvo labai svarbi, bangų mūša jį kvėpdavo. Marinistinė tematika atsispindi ir jo kūriniuose – balete „Eglė žalčių karalienė“, operoje „Kelionė į Tilžę“, poemoje styginių orkestrui „Jūros atspindžia“. Be kita ko, jis parašė ir kelias dešimtis skambių jūreiviškų dainų“, – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) spaudos konferencijoje prisiminimais dalijosi kompozitoriaus duktė, profesorė ir pianistė Dalia Balsytė.
Universalaus talento kūrėjas
KVMT vadovė Laima Vilimienė pažymėjo, jog uostamiesčio teatro artistai didžiuojasi galėdami būti E.Balsio jubiliejinių metų epicentru: „Šiai progai mes iš anksto nuosekliai rengėmės, atskleisime garsaus kraštiečio kūrybos retrospektyvą. Būtent pajūryje formavosi kompozitoriaus asmenybė, jo vertybės, požiūris į pasaulį“.
Kūrėjų šimtmečius įvertinusi kaip kaip tam tikrą riboženklį, ties kuriuo aiškėja, ar jie peržengs amžinybės slenkstį, muzikologė Jūratė Katinaitė patikino, jog E.Balsio kūryba įveikė laiko išbandymus: „Net gūdaus sovietmečio sąlygomis jis sugebėjo lietuvių muzikinę kultūrą pakylėti į aukštesnį lygmenį, buvo veržlus ir drąsus novatorius – 1958 metais E.Balsio sukurtame Antrajame koncerte smuikui jau skamba rumbos ritmai“.
Konferencijos dalyviai prisiminė, jog kone pusė E.Balsio kūrinių vienaip ar kitaip yra susieta su Baltijos jūra, uostais, laivais. Jo sukurta estradinė daina „Senas jūrininkas“, kurią traukdavo malonaus tembro operos solistas bosas Rimantas Siparis, iki šiol jaudina jūroje gyvenimo grožio ir prasmės ieškančius romantikus.
Ryškiu kūrėjo talentu apdovanotas E.Balsys paliko pėdsaką ir lietuvių estradoje, ir kinematografijoje – jo parašyta muzika skamba pirmuosiuose ir vėlesniojo laikotarpio vaidybiniuose filmuose. Kompozitoriaus vardu pavadinta menų gimnazija Klaipėdoje, skveras Vilniuje, jo žingsnius Palangoje primena paminklinė stela.
Atgaivins legendinį baletą
Sausio 15-ąją žiūrovai kviečiami į iškilmingą E.Balsio kūrinių koncertą Klaipėdoje – Žvejų rūmuose nuskambės 1954 metais kompozitoriaus parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį atliks užsienyje mokslus baigusi smuikininkė, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė klaipėdietė Lina Marija Songailė ir KVMT simfoninis orkestras.
Antrojoje dalyje klausytojai išgirs Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio E.Balsio sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“, kurio premjera sostinėje įvyko 1960 metais (choreografas Vytautas Grivickas). Šis kūrinys iki šio gyvena scenoje – į siuitas sujungtas jo ištraukas dažnai atlieka Lietuvos simfoniniai ir kameriniai orkestrai.
„Pirmasis koncertas taps įžanga į kitą jubiliejinės programos premjerą – KVMT šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“, sukurtą pagal E.Balsio muziką ir pasakos siužetą. Spektaklis skiriamas ir gilesnius lietuvių mitologijos kodus lukštenantiems intelektualams, ir vaikams bei paaugliams“, – kalbėjo L.Vilimienė.
Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ rugpjūčio 16 ir 17 dienomis bus pristatomas ir Palangos koncertų salėje. Jaunosios kartos kūrėjai choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis naujai perskaitytą E.Balsio muziką siekia pristatyti nūdienos publikai.
Neoklasikinis E.Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (libretas sukurtas pagal Salomėjos Nėries poemą) – vienas populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Anksčiau Vilniaus scenoje skirtingų choreografų jis buvo pastatytas tris kartus. Ekranizavus spektaklį, jis tapo pirmuoju Lietuvos kino istorijoje filmu-baletu.
Į sceną sugrįžta ir opera
Lapkričio 22 ir 24 dienomis į sceną po ilgos pertraukos sugrįš vienas paskutiniųjų E.Balsio muzikinės kūrybos šedevrų – jo opera pagal garsiąją vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermanno Zudermanno apysaką „Kelionė į Tilžę“. KVMT sukurtas spektaklis pirmiausiai bus parodytas Žvejų kultūros rūmuose.
Pirmąjį ir vienintelį kartą „Kelionę į Tilžę“ dar 1980 metais pastatė Nacionalinis operos ir baleto teatras (dirigentas Jonas Aleksa, režisierius Rimantas Siparis, dailininkas Feliksas Navickas). Ši E.Balsio opera vainikuoja visą jo muzikinę kūrybą, yra pripažinta kaip vienas moderniausių nacionalinės scenos veikalų.
D.Balsytė džiaugėsi, kad ekspresionizmu, dodekafonine technika, aštriu siužetu, raiškia dramaturgija ir įsimintinais charakteriais pasižyminti opera „Kelionė į Tilžę“ atgims po beveik 40 metų pertraukos: „Tėvas, jausdamas, jog tai galbūt jo paskutinioji „gulbės giesmė“ šiame kūrinyje išliejo savo širdį, išmintį ir patirtį“.
„Kelionę į Tilžę“ uostamiesčio scenoje statys režisierius Gytis Padegimas, muzikos vadovas – KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Spektaklio scenografiją kurs Birutė Ukrinaitė, ranka rankon su G. Padegimu įvairiuose teatruose dirbanti jau dvidešimt metų, vizualiai apipavidalinusi pusšimtį spektaklių.
Mintyse – E.Balsio konkursas
E.Balsio kūrybą ir jo nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai nusprendė priminti į organizacinę grupę susibūrę jo buvę mokiniai – įdomi ir įvairiapusiška kompozitoriaus 100-mečio minėjimo renginių programa jau sudaryta. Ji bus įgyvendinama ne tik pajūrio, bet ir sostinės scenose.
Dar viena KVMT idėja – parengti sutrumpintas E.Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ ir operos „Kelionė į Tilžę“ versijas. Pastarosios bus rodomos mažesnių miestų salėse, pajūrio mokyklose siekiant klasiko kūrybą pristatyti kuo platesniam visuomenės ratui, ugdyti įvairių grupių publikos skonį ir poreikį profesionaliajam scenos menui.
Planuojama rengti susitikimus su spektaklių pagal E.Balsio muziką kūrėjais, pagrindinių vaidmenų atlikėjais. Vyks žaismingi veikalų pristatymai regionuose, netikėtose Klaipėdos vietose: traukiniuose, stotyse, kavinėse, mokyklose, aukštojo mokslo įstaigose.
„Vilniuje rudenį planuojame surengti pirmąjį E.Balsio tarptautinį jaunųjų kompozitorių konkursą. Padedant sostinės savivaldybe, pristatysime atnaujintą jo vardu pavadintą skverą šalia senojo Žvėryno tilto“, – sakė iniciatorių grupės koordinatorius, kompozitorius Gintaras Samsonas.
