„Kartais muzikuoti su mėgėjais nepaprastai gera. Tai, kas profesionalams yra darbas, jiems – gyvenimą keičianti patirtis: matau tai iš jų akių ir veidų. Ta energija mane įkvepia ir pakrauna“, – kalbėjo Vilniuje vienas populiariausių pasaulio kompozitorių ir dirigentų 48 metų E.Whitacre'is.
Žinoma, „Bel Canto“ prezidentas Audrius Valatkevičius ne vienerius metus viliojo žvaigždę į Lietuvą. Užtat per antrąją savo viešnagę E.Whitacre'is Nacionalinės filharmonijos scenoje prisipažino pasiilgęs mūsų šalies ir „Bel Canto“ choristų.
Paskutinis ciklo akordas
Vakar ir užvakar Filharmonijoje svečio diriguotuose koncertuose tvyrojo ypatinga aura, nors skambėjo lyg ir paprasta, melodinga ir daugiausia melancholiška įvairių metų maestro muzika bei kelios kitų autorių ir amerikietiškų liaudies dainų aranžuotės.
Mat nedažnai dirigentai, kaip E.Whitacre'is, taip gyvai pasakoja choristams apie muziką įkvėpusias vizijas ir emocijas, siekia atkurti jas koncertuose.
„Bel Canto“ turėjo su kuo palyginti šią patirtį. Choro kalėdiniai vakarai su E.Whitacre'iu užbaigė beveik metus trukusį, choro sumanytą ambicingą renginių ciklą „Open to the World“. Cikle viešėjo ir vienas populiariausių chorinės muzikos kūrėjų iš Norvegijos Ola Gjeilo, švedų, britų, šveicarų kolektyvai.
Tačiau ryškiausią ciklo akcentą „Bel Canto“ paliko pabaigai.
Scenoje – spalvinga kompanija
„Klasikinės muzikos sluoksniuose įprasta manyti, kad naujoji muzika negali būti gera, jei yra labai populiari. Aš su tuo visiškai nesutinku: muzika gali būti gera ir kartu populiari“, – neabejojo maestro, kurio muziką atlieka milijonai žmonių visoje planetoje ir vien natų kopijų jos parduota daugiau kaip milijonas.
E.Whitacre'is kviečiamas vertinti mėgėjų kolektyvus chorų „Eurovizijoje“ ir diriguoti garsiausiose pasaulio salėse. Pirmasis pradėjęs burti tūkstantinius virtualius chorus, jis galutinai ištrynė ribas tarp mėgėjų ir profesionalų, tarp skirtingo amžiaus dainininkų.
Neakademiškai jaukūs buvo ir pastarieji jo koncertai Vilniuje. Į didžiulį jų atlikėjų būrį įsiliejo ir maestro surastas internete norvegų gitaristas Marius Beckas, tėvynėje dirbantis gaisrininku. E.Whitacre'is chorui pritaikė norvego aranžuotą popšlagerį ir amerikietišką liaudies dainą.
Net operos solistė Lina Dambrauskaitė vakare uždainavo kantri stiliumi. O scenoje greta styginių kvarteto „Mikroorkestra“, pianistų Motiejaus Bazaro ir Ramintos Gocentienės, chorui akompanavo elektroninės muzikos atlikėjas Evaldas Stulgaitis, būgnininkas Darius Rudis, taip pat dainavo Tomas Sinickis, „Ąžuoliuko“ choras (vadovas Vytautas Miškinis) dirigavo „Bel Canto“ vadovas Egidijus Kaveckas.
Negana to, choristas Simonas Girdzijauskas pristatė savo dainos premjerą, įkvėptą pirmosios pažinties E.Whitacre'u.
Įkvepia virtualus pasaulis
„Iki 18-kos metų aš nepažinojau natų. Turbūt neparašyčiau tokių sudėtingų kūrinių kaip mano kolegos, rimtai mokęsi muzikos nuo vaikystės. Tačiau išsukęs iš tradicinio kelio aš įgijau didžiulį privalumą. Niekada nesupratau klasikinės muzikos formalizmo ir uždarumo – man rūpėjo visiškai kitokia kūryba“, – prisipažino E.Whitacre'is.
Internete jis ką tik patalpino jau penktąjį savo virtualaus choro projektą. Įdomu, koks bus kitas jo žingsnis naujovių keliu?
„Technologijos man niekada nebuvo savitikslės – naudojuosi jomis, siekdamas sukurti kažką gilaus ir įdomaus. Aš žaviuosi virtualia realybe, domiuosi medijomis, dairausi naujų idėjų. Gali būti, kad imsiuosi 3D formato“, – svarstė kompozitorius.
Į Vilnių atlydėjo sužadėtinė
Jau šią savaitę jo laukia koncertas Londone, vėliau – premjera Los Andžele, tačiau maestro mintys užimtos kitkuo. E.Whitacre'is stovi prie antrų vedybų slenksčio. Jo išrinktoji – belgų sopranas Laurence Servaes – lydėjo maestro ir Vilniuje.
Įdomu, kad šios dainininkės kelias į muziką buvo toks pat kaip sužadėtinio – iki 18-kos ji dainavo tik iš klausos, nepažinojo natų, buvo pop-, roko ir sunkiojo metalo atlikėja. Dabar solistė dainuoja daugiausia šiuolaikinę akademinę bei senąją muziką, neseniai pasirodė Paryžiaus filharmonijoje dainuodama šiuolaikinio belgų kompozitoriaus requiem.
Prieš porą metų Belgijoje susipažinusi pora daug keliauja. „Formaliai gyvename Los Andžele, o realiai – pasaulio oro uostuose. Pakvieskite – atvyksime vėl“, – juokavo E.Whitacre'is.
Pabuvo su geriausiais
Penkių koncertų ciklą „Open to the World“ choras „Bel Canto“ pradėjo šių metų balandį, sumanęs Valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyti Lietuvos publikai geriausius chorinės muzikos atlikėjus ir kūrėjus, pabūti su jais kartu.
Projektą pradėjo švedų choras „Svanholm Singers“ Šv.Kotrynos bažnyčioje. Vėliau Filharmonijoje koncertavo Švedijos choras „Sofia Vokalensemble“ ir kompozitorius O.Gjeilo su lietuvių atlikėjais.
Ciklo rengėjai užmezgė ryšius su švedais, mat jų chorai diktuoja pasaulines chorinio meno madas, o O.Gjeilo muziką atlieka tūkstančiai chorų garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Jo „Sunrise Mass“ Nacionalinėje filharmonijoje atliko daugiau kaip 80 lietuvių ir švedų choristų su Lietuvos kameriniu orkestru.
„Open to the World“ koncertuose taip pat pasirodė elitinis vokaliniu ansamblis „VOCES8“ iš Jungtinės Karalystės ir šveicarų choras „Männerstimmen Basel“.
Gruodžio 9 ir 10 d. ciklą užbaigė E.Whitacre'is, pakvietęs į koncertus Filharmonijoje visą būrį talentingų atlikėjų. Programoje skambėjo svečio populiarūs kūriniai „Lux Aurumque“, „Sainte-Chapelle“, „Fly to Paradise”, „Goodnight Moon”, „Glow”, „The Boy Who Laughed At Santa Claus“ mišriam ir vaikų chorams ir fortepijonui pagal to paties pavadinimo O.Nasho eilėraštį, M.Cyrus išpopuliarinta „Wrecking Ball“, amerikiečių folkloro daina „Man of Constant Sorrow“.
