Prieš tris dešimtmečius ji pati šioje scenoje publiką žavėjo kaip poetiškoji Odeta ir kartu klastingoji Odilė; „Gulbių ežeras“ buvo vienas mėgiamiausių artistės baletų.
„Odetos-Odilės vaidmuo reikalauja ne tik meistriškos šokio technikos, bet ir persikūnijimo į priešingus charakterius gebėjimų. Ne visoms balerinoms juos pavyksta suderinti – dažniausiai labiau pavyksta arba Baltoji, arba Juodoji gulbė.
Manau, kad man pavyko „prisijaukinti“ jas abi. Jonas Katakinas, Aleksandras Molodovas, Edvardas Smalakys buvo manieji Princai Zygfrydai. „Gulbių ežero“ variacijas kruopščiai tobulinau Sankt Peterburge, Marijos teatre. Vėliau ne kartą buvau kviečiama pasirodyti šiame balete Olandijos scenose ir susilaukiau puikių Vakarų Europos baleto kritikų atsiliepimų“, – pasakojo buvusi LNOBT primabalerina L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.
Šokėja ji svajojo tapti nuo mažens. Pirmoji mergaitės šokio mokytoja buvo Elena Juodišienė, dabartinė „Polėkio“ kolektyvo vadovė, vėliau – Lidija Motiejūnaitė, vedusi klasikinio šokio pamokas Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje. Ji ir padrąsino perspektyvią šokėją pereiti mokytis į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių. Čia ją ugdė Natalija Makarova-Sodeikienė, o vėliau ir Lili Navickytė-Ramanauskienė.
1976 m. L. Bartusevičiūtė tapo LNOBT baleto trupės soliste ir per 22-ejus scenos karjeros metus parengė daugiau kaip tris dešimtis pagrindinių vaidmenų: klasikiniuose spektakliuose, be Odetos-Odilės, šoko Žizel, Kitri, Kopeliją, Aurorą, lietuviškuose baletuose – Eglę, Jūratę, Medėją, Jurgą ir daugelį kitų populiarių veikėjų.
1985 m. L. Bartusevičiūtė buvo pakviesta į Sankt Peterburgą, Marijos teatrą, šokti pagrindinius vaidmenis „Sildidėje“ ir „Don Kichote“. 1991 m. ji dalyvavo vieno žymiausių XX a. šokėjų Rudolfo Nurejevo „Atsisveikinimo ture“ Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje.
Kartu su LNOBT ir įvairiomis tarptautinėmis grupėmis šokėja gastroliavo Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Afrikos šalyse, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje, Arabijos pusiasalyje, didžiosiose Maskvos, Sankt Peterburgo, Rygos, Talino teatrų scenose. 1996 m. balerina buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
Prieš du dešimtmečius atsisveikinusi su scena, L. Bartusevičiūtė-Noreikienė sukaupta patirtimi pradėjo dalintis su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviais, o vėliau kaip baleto repetitorė – ir su LNOBT trupės artistais.
„Ko palinkėčiau solistėms, šiandien šokančioms „Gulbių ežere“? „Kadangi Odetos-Odilės vaidmuo yra visų balerinų svajonė, kurią, deja, tik geriausioms pavyksta įgyvendinti, palinkėčiau dabarties primabalerinoms puikios formos, nepriekaištingos technikos ir tolimo gražaus skrydžio jų gulbėms“, – sakė jubiliatė.
