Trijų valstybių projektas
Jau pakėlusiame sparnus projekte dalyvaujantis KVMT choras, vadovaujamas dirigento ir vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo su kolegomis iš Vokietijos ir Lenkijos B.Britteno "Karo Requiem" spalio 28-ąją jau pristatė Greifsvaldo (Vokietija) publikai. Po koncerto salė prapliupo audringomis ovacijomis
Pirmojo Pasaulinio karo pabaigai dedikuotą B.Britteno (1913-1976) kūrinį trečiadienį Ščecine išgirs Lenkijos muzikos gurmanai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras iš Ščecino į Lietuvą grįžta kartu kolegomis iš Lenkijos ir Vokietijos.
Klaipėdos žvejų rūmų salėje pristatomas "Karo Requiem" apjungs du orkestrus, tris solistus, penkis chorus - suaugusiųjų ir vaikų. Pajūrio publikos laukia išskirtinis koncertas, kuriame bus galima išgirsti daugiau nei du šimtus atlikėjų iš trijų šalių - Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos.
KVMT choristams šis tarptautinis projektas atvėrė galimybes dar viena koncertinei išvykai į Vokietiją - lapkričio 15 dieną jie kartu partneriais B.Britteno kūrinį atliks Berlyno katedroje.
Originalioje „Karo Requiem“ versijoje angliškai dainuoja solistai – tenoras ir baritonas, kuriems akomponuoja simfoninis ir kamerinis orkestrai. Liturginę solo partijos dalį lotyniškai atlieka sopranas, mišrus ir vaikų chorai, simfoninis orkestras.
Prisimins karo tragedijas
Šiuolaikinės Europos įvaizdžio krizės ir naujų grėsmių akivaizdoje menininkai vėl atsigręžia į ankstesnes tragedijas primenančią B.Britteno kūrybą. Jo sukurtas „Karo Requiem“ po daugelio metų vėl skamba kaip rūstus perspėjimas žmonijai nežvanginti ginklais - visus konfliktus galima ir būtina spręsti taikiai.
Uostamiestyje B. Britteno kūrinį atliks Aga Mikolaj (sopranas), Benjaminas Hulettas (tenoras), Stephanas Genzas (baritonas), Pomeranijos (Vokietija) teatro simfoninis orkestras ir operos choras, Ščecino (Lenkija) Pilies operos orkestras ir choras, Ščecino berniukų choras „Słowiki“, Vakarų Pamario techninių mokslų universiteto akademinis choras ir Klaipėdos muzikinio teatro choristai.
Idėja pristatyti B. Britteno „Karo Requiem“ tarptautine auditorijai, kaip bendrą trijų valstybių, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, projektą, kilo pažymint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 1918 metais prasidėjusi naujų Europos tautų santykių era buvo itin reikšminga Lenkijai ir Lietuvai - jos tapo suveneriomis valstybėmis.
Vokietijos vyriausybės Vorpomerno filharmonijos orkestrui skirtas apdovanojimas tapo dar viena puikia paskata subrandinti ir įgyvendinti humanistinės B.Britteno muzikos suvienytų trijų valstybių solistų ir chorų dainininkų projektą.
Kūrėjai įspėja ir apgailestauja
B.Brittenas visą gyvenimą jautė kūrėjo moralinę pareigą. Šio įsitikinimo apvaldytas kompozitorius 1962 metais parašė „Karo Requiem“. Kūrinys pirmąkart atliktas Koventryje naujos katedros atidarymo proga. Senąją per Antrojo pasaulinį karą subombardavo vokiečių Luftwaffe (nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos).
Britų kompozitoriaus "Requiem“ - kitoks nei kiti dažniausiai tik mirusiųjų pagerbimui skirti kūriniai. Liturginis muzikos tekstas perauga į tiesioginį dialogą su britų poeto Wilfredo Oweno karo kovos eilėmis. Šis vos 25 metų sulaukęs kūrėjas 1918 metais žuvo Prancūzijoje, jo eilės pripažintos tik po mirties
B. Britteno ir W. Oweno pasaulėžiūra sutapo, todėl kompozitorius ant „Karo Requiem“ partitūros užrašė poeto žodžius: „Kūrinio tema yra karas ir apgailestavimas dėl jo. Poezija apgailestauja. Viskas, ką šiandien gali padaryti kūrėjas, – tik atkreipti žmonių dėmesį ir įspėti“. Ši mintis aktuali ir dabar.
Klasikinės muzikos kompozitorius, pianistas, dirigentas B.Brittenas buvo kultinė XX amžiaus britų muzikos figūra - kūrė operas, įvairią vokalinę muziką, orkestrinius ir kamerinius kūrinius. Jis pats įrašinėjo savo kūrinius ir koncertus garso studijose, paliko gausią vinilo plokštelių kolekciją.
B.Brittenas domėjosi kūryba vaikams ir neprofesionaliems atlikėjams. Praėjusiame tūkstantmetyje parašęs muziką daugiau kaip 14 operų, jis įsitvirtino kaip vienas produktyviausių pasaulyje šio žanro kūrėjų.
