Tragišką meilės istoriją roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ metų pabaigoje vėl prikelsiantys kūrėjai atskleidė šūsnį įdomybių apie „Romeo ir Džuljetą“, kuriuos privalo žinoti kiekvienas meilei neabejingas pilietis.
Lietuvoje Romeo ir Džuljetos istorija teatro scenoje pirmą kartą parodyta 1955 m. Klaipėdos dramos teatre. Pirmąją šalies Džuljeta tapo teatro aktorė Marija Černiauskaitė.
W.Shakespeare'o Džuljetai yra vos 13 metų. Spėjama, kad Romeo galėjo būti 14–16 metų.
Viduramžių Italijoje išties egzistavo dvi tarpusavyje kariaujančios šeimos – Montekiai ir Kapulečiai, tačiau pirmasis apie juos užsiminė ne W.Shakespeare'as savo tragedijoje „Romeo ir Džuljeto“, o poetas Dante savo XIV a. šedevre „Dieviškoji komedija“.
Manoma, kad garsioji scena balkone vyko visai ne balkone. W.Shakespeare'as rašo, kad Džuljeta pasirodė lange, tačiau jis nemini balkono. Būtų keista, jei jis minėtų balkoną, nes tuometė Anglija nė nenutuokė, kas toks yra balkonas. Vis dėlto balkonas tapo tokia svarbia meilės istorijos dalele, kad XX a. pradžioje jis buvo prilipdytas net ir prie Džuljetos namo Veronoje.
Pačioje XVI a. pabaigoje, kai buvo sukurta pjesė, moterims buvo draudžiama vaidinti teatre, todėl Džuljetos vaidmenį tuo laikotarpiu atlikdavo vyrai. Moteris Džuljetą pirmą kartą įkūnijo tik 1660 m.
Pasakodami Romeo ir Džuljetos istoriją aktoriai pirmą kartą pasibučiavo scenoje.
Romeo ir Džuljetos istorija tokia populiari, kad pagal ją buvo sukurtos ir pastatytos 27 operos, dešimtys baletų, miuziklų, džiazo pasirodymų, kino filmų, šokio spektaklių, net „Twitter“ serijų ciklas.
Romeo vardu daugelyje kultūrų vadinamas itin romantiškas vyras.
Romeo ir Džuljeta susituokė praėjus vos 24 valandoms nuo pažinties akimirkos.
Manoma, kad W.Shakespeare'as pjesę „Romeo ir Džuljeta“ parašė išvydęs Arthuro Brooko itališką pasaką „Tragiška Romeo ir Džuljetos istorija“.
Ir Romeo, ir Džuljeta buvo vienturčiai.
Romeo ir Džuljetos istorija padėjo Veronai pelnyti meilės miesto vardą, nors W.Shakespeare'as šiame mieste niekada nesilankė.
Džuljetos namo Veronoje sienos nuolat marginamos meilės žinutėmis. Turistai jų palieka tiek daug, kad namo prižiūrėtojai yra priversti du kartus per metus sienas nuvalyti. Sienos paprastai valomos Valentino dieną ir rugsėjo 17-ąją, per Džuljetos gimtadienį.
Pjesę „Romeo ir Džuljeta“ originalo kalba (anglų k.) sudaro 25 948 žodžiai.
W.Shakespeare'as parašė 38 pjeses. Manoma, kad „Romeo ir Džuljeta“ buvo 10-oji.
Romeo ir Džuljetos legenda Lietuvoje dar kartą atgims gruodžio pabaigoje, kai publikai Vilniaus „Siemens“ arenoje ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje bus parodytas naujas Kęstučio Antanėlio roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas.
Kūrinį režisuoja fantazijos ir idėjų nestokojantis aktorius ir režisierius Ramūnas Cicėnas. Pagrindinius Romeo ir Džuljetos vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis.
Apie savo vaidmenis roko operoje jau paskelbė ir būrys kitų šalies teatro bei muzikos žvaigždžių: Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas.
