Spektaklio kūrybinė komanda: Aušra Bakanaitė, Andrius Tarasevičius, Monika Mikalauskaitė, Vytautas Kairys, Matas Saladžius, Taurūnas Baužas ir Agnė Pulokaitė.
I.Bachmann romanas „Malina“ pripažįstamas kaip vienas intelektualiausių XX a. kūrinių, kuriam būdingas siurrealistinis vaizdingumas, asociatyvumas. Vis dėlto ne iš karto „Malina“ pasiekė kūrėjų komandą: spektaklio ištakos siekia režisierės Aušros Bakanaitės ir aktorės Monikos Mikalauskaitės magistrantūros studijų laikus – lėlininkės prisimena, kad iš pradžių norėjusios sukurti monospektaklį apie moterį ir jos vidinį pasaulį, tačiau ilgai ir nesėkmingai ieškojo spektaklio dramaturginio pagrindo.
Netikėtai atrastas I.Bachmann romanas atkreipė A.Bakanaitės dėmesį, nes pasakoja apie moters, ligotos asmenybės, vidinį pasaulį; knyga yra daugiasluoksnė, nagrinėja saviizoliacijos, baimės pasauliui temas. Ko gero, knygos sudėtingumas lėmė ir tai, kad spektaklio kūrybinis procesas nebuvo lengvas, buvę nemažai variacijų, sprendimų. Tačiau galiausiai spektaklis atrado savo formą.
Spektaklyje metaforiškai vaizduojamas žmogaus užsidarymas savo vidiniame kambaryje, procesas, kai „Žmogus, dar tik patekęs į kambarį, iš pradžių patiria daug išgyvenimų ir nori iš jo ištrūkti, tačiau nieko dėl to nedaro. Jam kovojant su tuo, jo asmenybė susidvejina, – aiškino spektaklio režisierė A.Bakanaitė. – Manau, kad kiekvienam žmogui svarbu bent kartais užsukti į savo „vidinį kambarį“ ir pasižiūrėti, kas jame yra, pabūti su savimi, tačiau lygiai taip pat svarbu išlaikyti balansą, kad toks atsiribojimas nuo aplinkos netaptų kenksmingas.“
Aktorė M.Mikalauskaitė paantrino, kad „spektaklyje daug temų, tačiau ryškiausia – asmenybės susidvejinimas; žmogaus gerosios ir blogosios pusės skirtis ir kaip skirtinguose gyvenimo etapuose įvykus tam tikroms situacijoms kuri nors iš šių dviejų pusių nulemia žmogaus apsisprendimą. Keliamas klausimas, kaip vėliau su tuo sprendimu gyventi. Šis spektaklis apie nuolatinį dviejų pusių ginčą.“
Paklausti, kuo šis spektaklis kitoks Lietuvos, Klaipėdos lėlių teatro ir jų pačių kūrybiniame kontekste, spektaklio kūrėjai pabrėžė, kad „Malina“ savitas dėl savo ambivalentiškumo: nors rodomas lėlių teatre, įprastai veikiančios lėlės nėra, naudojami tik lėlių teatro elementai – kaukės, objektai. Tokia forma leistų spektakliui būti rodomam ir lėlių, ir, pavyzdžiui, dramos teatre.
Klaipėdos lėlių teatro kontekste spektaklis išsiskiria tuo, kad yra skirtas suaugusiesiems. Tai lėmė ir kitokį režisūrinį sprendimą bei atlikimą: pasak spektaklio aktorės M.Mikalauskaitės, nereikia slėptis už širmų, keisti balsų: šiame spektaklyje gali veikti visu kūnu, aktorių slepia tik kaukė.
Spektaklio režisierė pabrėžė, kad kurti suaugusiesiems – ir iššūkis, ir, ko gero, didesnė kūrybinė laisvė: „Viena vertus, kalbėti suaugusiesiems lengviau, nes kuriant vaikams labai svarbu tai daryti atsargiai, kad jų neišgąsdintum, nesužeistum; naudojami tam tikri šablonai, vaizdiniai, kurie vaikui būtų aiškūs. Su suaugusiaisiais yra kitaip – tu tiesiog dalijiesi; gali žaisti prasmėmis, simboliais, išvengti tiesioginio vaizdavimo.
Antra vertus, kadangi suaugusiesiems Klaipėdoje lėlių produkcijos yra labai mažai, kurti jiems yra išbandymas: kad nenuviltum, kad ateitų dar kartą. Žinoma, tai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus – yra daug kitokio pobūdžio spektaklių, tad žiūrovas turi laisvę rinktis.“
Sudėtinga „Malinos“ medžiaga ir spektaklio sprendimas yra galimybė kalbėtis su žiūrovu apie tai, kas rūpi. Spektaklis daugiabriaunis, vietomis sukrečiantis, vietomis stebinantis, tačiau vis dėlto – viltingas: galima visada išeiti į gražų pasaulį“, – įsitikinusi spektaklio režisierė A.Bakanaitė.
Spektaklis suaugusiesiems „Malina“. Spalio 27 d. 18 val. Klaipėdos lėlių teatras.
