Šį spektaklį skiriu visiems tiems, kurie su savo mintimis ir jausmais bent kartą gyvenime jautėsi nereikalingi. Kur padėti save tokį, kokį aš pats save jaučiu? Tai svarbu kiekvienam. Nieko nėra baisiau, kaip jaustis nenaudingam. Tai reiškia pūti gyvam.
Žmogų palaiko valia ir tikėjimas plačiąja prasme, taip pat ir šalia esantys žmonės, per kuriuos jauti, kad esi naudingas“, – sakė spektaklio „Idiotas“ Fiodoro Dostojevskio romanų „Idiotas“ ir „Demonai“ temomis repeticijas Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) Didžiojoje scenoje pradėjęs režisierius Agnius Jankevičius.
Spektaklio premjera numatyta spalio 26 ir 27 dienomis.
Kūrybinė grupė: režisierius ir inscenizacijos autorius – A.Jankevičius, dailininkė scenografė – Laura Luišaitytė, muziką parinko A.Jankevičius, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis.
Mintis sužadino baltas kambarys
Mintis kurti „Idiotą“, pasak A.Jankevičiaus, jam kilo keistomis aplinkybėmis. Jis statė spektaklį Astanoje (Kazachstanas). Kai nuvyko, ten buvo gili žiema, o Lietuvoje jau buvo prasidėjęs pavasaris. Režisierius pasijuto taip, tarsi jį laiku nubloškė atgal.
Be teatro ir be balto viešbučio kambario, A.Jankevičius nelabai ką turėjo veikti. Kadangi jį kankino nemiga, daug žiūrėdavo į baltą sieną ir bežiūėdamas pradėjo galvoti apie „Idiotą“, apie kunigaikštį Myškiną: kas jis yra, ar jo vidinė konstitucija nėra panaši į jo buvimą baltame kambaryje, ar pats Myškinas nėra tame baltame kambaryje, iš kurio taip norėtų išeiti ir ką nors pasakyti savo gentainiams.
„Taip kilo mintis parodyti kunigaikščio Myškino kelionę namo – iš esmės kelionę per šiuolaikinę Rusiją. Ir tos kelionės pabaigoje, man regis, net pačiam Myškinui paaiškėja, kad „umom Rossiju ne poniat“ – protu Rusijos neįmanoma suprasti“, – apie spektaklio prasmes pasakojo režisierius A.Jankevičius.
Spektaklio raktas – asilo bliovimas
F.Dostojevskio romane „Idiotas“ yra vienas įdomus epizodas. Kunigaikštis Myškinas visą laiką kartoja frazę: „Iki dvidešimties metų aš buvau tamsoje.“ Jo negalia, epilepsijos priepuoliai jį tam tikra prasme izoliavo nuo sociumo.
„Ir Myškinas pamini, mano galvas, vieną labai svarbų faktą: jis pirmą kartą suprato savo „aš“, kai Bazelyje išgirdo asiliuko bliovimą. Kaip jis pats sako, asilo bliovimas praskaidrino jam sąmonę, per tą asilą jis pradėjo pažinti aplinką, jam pradėjo patikti tai, ką mato, jis pradėjo kai ką suprasti.
Štai tas epizodas: „Mane pažadino asilo bliovimas zoologijos sode. Asilas siaubingai mane pribloškė ir kažkodėl nepaprastai man patiko, o tuo pat metu mano galvoje staiga viskas tarsi praskaidrėjo. Nuo to laiko man baisiai patinka asilai. Asilas – geras ir naudingas žmogus.“
Padėjo ne vaistai, ne kiti žmonės, ne terapija, bet asiliuko bliovimas. Bent jau toks buvo pirminis impulsas. Tą dalyką galima labai įvairiai interpretuoti.
Pagrindinis romano herojus Myškinas įvardijamas kaip idiotas. Kasdienėje kalboje idiotus dažnai vadina asilais. Kita vertus, senosiose kultūrose kvaileliai buvo neliečiamieji, jų niekur nevydavo, neuždarydavo, palikdavo tiesiog būti ir juos stebėdavo, nes, pasak tuo metu gyvenusių amžininkų, per tuos Dievo pabučiuotuosius, kvailelius, per jų elgseną žmonės galėdavo nustatyti orų pokyčius, negandų atėjimą etc. Užtat jie būdavo gerbiami, neliečiami, maitinami, laikomi tam tikra dovana, ryšiu su dievais.
Mūsų spektaklio plakate yra asiliukas, apipavidalintas ikonos stiliumi. Tai ne ikona, tik panašu į ikoną –asilas a priori negali būti šventasis. Bet prisimindami senovės žmonių santykį su Dievo pabučiuotaisiais arba labai taikliu rusų kalbos žodiu jurodiv vadinamais, apsistojome prie tokios vizualizacijos.
Į kokią padėtį patenka Myškinas, tarp kokių žmonių atsiduria, ką siūlo kitiems? O siūlo jis iš esmės save, tai yra jo socializacijos raktas: „Aš nieko negaliu duoti, išskyrus tai, kad galiu būti atviras. Ir tikiuosi, kad iš manęs nieko daugiau nepareikalaus.“
Man atrodo, jo atvirumas yra didžiausia revoliucija bendraujant su sociumu, kupinu įvairiausių etikos įpročių, kurie dažnai būna visiškai tušti“, – F.Dostojevskio kūrinio sukeltomis mintimis dalijosi A.Jankevičius.
Kiekvienas mato savaip
Kunigaikščio Myškino vaidmenį kuriančiam Valentinui Krulikovskiui svarbus Myškino vaikiškumas, kurį mes visi prarandame, o prie jo visada gera sugrįžti, nes viskas tampa daug paprasčiau gyvenime.
"Mano dešimtmetė dukra labai juokėsi, išgirdusi, kad aš vaidinsiu idiotą, ir aš daug mąsčiau apie šią situaciją. Ji dar vaikiška, bet matau, kaip pamažu visuomenė ją pradeda apkrauti visokiais stereotipais. Taigi mums visiems kartais reikia sugrįžti į savo švarią vaikystės būseną“, – įsitikinęs Myškino vaidmens atlikėjas V.Krulikovskis.
Nuožmųjį Parfioną Rogožiną įkūnysiantis Valentinas Novopolskis sakė, kad romanas jam labai patinka, yra jį skaitęs kelis kartus.
„Ten tikrai yra labai daug apie ką pagalvoti ir gaila, kad žmonės nebeturi laiko skaityti. Mano personažas romane man nepatiko, nors jį vaidinu jau antrą kartą. Po studijų metų, kai vaidinau Rogožiną, man įdomu susitikti su šiuo personažu dar kartą.
Rogožinas romane ir spektaklyje yra skirtingi žmonės, ir spektaklyje, man rodos, įdomesnis“, – intrigavo būsimuosius žiūrovus V. Novopolskis.
„Iš Agniaus Jankevičiaus nelaukiame patogaus teatro, jis yra provokuojantis režisierius ir užduoda klausimus, kurie priverčia pamąstyti ne vieną dieną po spektaklio“, – kvietė į spektaklio „Idiotas“ premjerą LRDT vadovė Olga Polevikova.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs kunigas Algirdas Toliatas sakė, kad F.Dostojevskis be galo gilios dvasios žmogus ir jo romanas „Idiotas“ sukurtas kaip Biblija, iškentėtas, išjaustas, parašytas savais žodžiais, bet labai atsakingai, su didžiule pagarba ir dvasingumu.
„Myškinas atrodo idiotas, bet jis kai ką užkabina tarp žmogaus ir Dievo – tai labai subtilu, parašyta labai atsakingai, bent jau taip perskaitau. F.Dostojevskis kritikavo religiją, kuri prarado savo sielą, ir paėmė Myškiną kaip Kristaus įvaizdį.
Myškinas provokavo tikrumą, bet ne sukdamas į pražūtį, o į išgelbėjimą. Ribos čia tokios jautrios! Ir kaip nenueiti į kitą kraštutinumą, kai mes tik iškritikuojam, apipilam purvais, bet nepadedam žmogui žengti Dievo karalystės link?“ – svarstė A.Toliatas.
Kūrėjas ir kūrinys - iš literatūros olimpo
F.Dostojevskio (1821–1881 m.), rusų ir pasaulio literatūros klasiko, romanas „Idiotas“ yra vienas kertinių ir populiariausių šio rašytojo kūrinių, pasaulinės kultūros vertybė. Šiais metais sukanka 150 metų, kai romanas buvo išleistas.
„Idiotą“ rašytojas kūrė gyvendamas Ženevoje, Milane ir Florencijoje. Pagal šį romaną yra sukurta daug spektaklių ir kino filmų, jo pagrindinius personažus – naivųjį kunigaikštį Myškiną, fatališką Nastasiją Filipovną ir nuožmųjį Parfioną Rogožiną – vaidino garsiausi pasaulio aktoriai. Spektaklis pagal šį romaną buvo pastatytas ir Lietuvos rusų dramos teatre 1963 m.
Artėjant F. Dostojevskio gimimo 200-osioms metinėms, dėmesys šiam klasikui ypač didėja.
