Tai jau ne pirmas šių artistų pasirodymas nesvarumo būklėje – prieš metus jie minias klaipėdiečių nustebino spektakliu „Kalbantis bokštas“ ant 17 metrų aukščio Muzikinio teatro sienos.
Vieninteliai Lietuvoje unikalių spektaklių kūrėjai nežada nurimti: jų žvilgsniai jau užkibo už 77 metrų aukščio energetikų kamino.
Pastatymo „Giedanti Vydūno upė“ kūrėjai apvažinėjo visą Klaipėdą ieškodami tinkamos erdvės vertikaliajam šokiui. Įžengus į Vakarų Baltijos laivų statyklos elingą visiems tapo aišku – tai vyks būtent čia.
„Man Vydūnas tarsi filosofinis Nojaus laivas , o čia, laivų statykloje, viskas tarsi susisieja, – sakė spektaklio režisierė Rūta Bunikytė. - Daug Vydūno tekstų, dramų – abstraktūs. Mūsų pastatyme moteris gali būti vizija, motina, draugė, laumė, antrasis atlikėjas – vyriškasis pradas“.
„Rašyojo filosofo Vydūno tema man artima ir įdomi, mano karta užaugo su Vydūnu, todėl Kristinos Norvilės idėja sukurti spektaklį jo atminimui man iškart patiko. Pastatymas tokioje neįprastoje erdvėje – labai teisingas sprendimas. Vydūnas kūrė ekspresionistinį teatrą, jo dramos – vizijos skirtos atvirai erdvei, statytos ant Rambyno kalno. Taigi mums nereikėjo nieko atradinėti – tiesiog suaktualinome Vydūno požiūrį į teatrą“, – teigė scenarijaus autorė Sondra Simana.
Gravitacijai pasipriešinę baleto šokėjai I.Briazkalovaitė ir A.Liškauskas elinge repetavo tris savaites – kildavo ant vartų ir leisdavosi nuo jų stebindami bedirbančius laivų statytojus.
„Kai kam atrodo, kad mes išprotėję. Ir mūsų smegenims kartais sunku suprasti, kad atsispiri nuo sienos, o ne nuo žemės. Kiekvienas darbas turi savų niuansų, aišku, reikėjo nugalėti baimę. Svarbiausia – saugumas: naudojame virves, apraišus, karabinus, šokame su šalmais“, – pasakojo I.Briazkalvovaitė ir pridūrė, kad viską atperka patiriamas malonumas.
Šokėjams prireikė gimnastikos, oro akrobatikos pamokų, patirties sėmėsi iš aukštalipių.
Pasak I.Briazkalovaitės, nesvarumo būsenoje negalima kabėti ilgiau negu valandą, nes ima veržti diržai, sutrinka kraujotaka, ima trūkti deguonies. Po ilgesnių repeticijų pradeda skaudėti galvą.
Vydūno 150-osioms gimimo metinėms skirtas pastatymas „Giedanti Vydūno upė“ trunka mažiau kaip pusvalandį.
Ankstesnįjį spektaklį „Kalbantis bokštas“ artistai statė kartu su olandais, turinčiais nemažai vertikaliojo šokio patirties.
Po to žiūrovų akiai vis dar neįprastas, bet malonus pasirodymas buvo surengtas Lietuvos jūrų muziejuje ant didžiojo baseino sienos, I.Briazkalovaitės pasirodymas pagyvino Klaipėdos dramos teatro spektaklį „Alisa stebuklų šalyje“.
„Šita erdvė spektakliui – nuostabi. Didžiulis cechas, kuriame per repeticijas buvo baigiamas montuoti vokiečiams skirtas pakrančių apsaugos laivas. Tu – ore, liejasi lyriška muzika ir staiga – trinktelėjimas kūju į dvidešimties kvadratų dydžio skardą – jauti vibravimą, puikus kontrastas“, – pasakojo A.Liškauskas.
Baleto artistas pripažino, kad iš tikrųjų romantikos šiame darbe gal tik penki procentai, o visa kita – juodas darbas. Ir vis vien jam laivų statyklos cechas – erdvė, kurioje norisi skraidyti. Nors ir su šalmu, liemene, akiniais ir kita specialia atributika.
Pasak įmonės „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, į gamybines erdves įsileidus meną teks patirti šiokių tokių nepatogumų. Per spektaklį gamyba bus laikinai sustabdyta. Tačiau tai – ne naujiena: įmonės cechuose anksčiau buvo kuriamas filmas „Lošėjas“.
„Menui nėra nepasiekiamų erdvių ar neįveikiamų sienų – unikali didinga jūrine dvasia alsuojanti pramoninė erdvė ir plastiškas akrobatiškas baletas susilieja į dainuojančią Vydūno upę“, – po vienos repeticijos sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, neabejojantis, kad 25 metrų aukščio šiems kūrėjams nepakaks.
Premjerinį spektaklį stebės apie tūkstantį žiūrovų.
Muziką spektakliui sukūrė Kristijonas Lučinskas, garso takelį papildys grupės „Driezhas“ gyvai atliekami kūriniai.
Vaizdo projekcijų, kurios bus demonstruojamos ant cecho vartų, autorė dailininkė Vesta Obolevičiūtė.
Spektaklio „Giedanti Vydūno upė“ premjera. Spalio 6 d. 19 val. Vakarų Baltijos laivų statyklos cechas.