Muzikos kritikai jau daugelį metų žarsto komplimentus šiam orkestrui. RCO styginių skambesį jie lygina su aksomu, varinių pučiamųjų – su auksu, mediniams pučiamiesiems priskiria raiškų charakterį, o mušamiesiems – tiesiog tvirtą tarptautinę reputaciją.
RCO ir nuo šio orkestro neatsiejama neprilygstamos akustikos Concertgebouw koncertų salė Amsterdame – vienmečiai, savo istoriją skaičiuojantys nuo 1888 m. O prasidėjo viskas tuomet, kai maždaug 1880-aisiais Amsterdamo gyventojai vis garsiau ėmė skųstis dėl patogios, tuometinius Europos melomanų standartus atitinkančios koncertų salės stygiaus.
Mieste tuo metu veikusios salės buvo arba pernelyg ankštos, arba jau griūvančios, arba nepasižyminčios gera akustika. Todėl specialus miestiečių įkurtas viešasis fondas įsigijo žemės sklypą tuometiniame Amsterdamo pakraštyje, šalia jau pradėtų Valstybinio muziejaus (Rijksmuseum) statybų, kuriame žymus vietos architektas Dolfas van Gendtas suprojektavo neoklasikinio stiliaus rūmus naujajai 2 tūkst. vietų koncertų salei.
Iškilmingas Amsterdamo Concertgebouw rūmų atidarymas įvyko 1888 m. balandžio 11 d. Tai – ir pirmojo Concertgebouw orkestro koncerto data. 1988 m., minint 100-ąsias kolektyvo įkūrimo metines, Nyderlandų karalienė Beatričė Concertgebouw orkestrui oficialiai suteikė Karališkojo titulą. Dabartinė RCO patronė yra karalienė Maxima, Nyderlandų karaliaus Viljamo Aleksandro žmona.
Šiuo metu RCO groja daugiau kaip 120 muzikantų, suvažiavusių iš daugiau kaip dvidešimties pasaulio valstybių. Per sezoną orkestras surengia 80 koncertų Amsterdame ir dar 40 koncertų kituose miestuose. Juos per metus aplanko maždaug 250 tūkst. klausytojų. Pagrindinėmis RCO rezidencijomis, be Concertgebouw rūmų, laikomas BOZAR menų centras Briuselyje ir Alte Oper teatras Frankfurte.
Jubiliejinė kelionė po Europą
Ruošdamasis minėti savo 130 metų sukaktį, RCO 2016 m. rugpjūtį pradėjo įgyvendinti ambicingą gastrolių projektą „RCO pasitinka Europą“. Jame numatyta per pustrečių metų su koncertais aplankyti visas 28 Europos Sąjungos valstybes.
Projekto patronu sutiko būti dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris. Vilnius atsidūrė paskutiniajame šio projekto gastroliniame ture kartu su Vroclavu, Ryga, Talinu, Helsinkiu, Geteborgu, Kopenhaga, Zagrebu ir Liuksemburgu.
Per 130 gyvavimo metų Concertgebouw orkestras yra turėjęs vos septynis vyriausiuosius dirigentus: 1888–1895 m. orkestrui vadovavo Willemas Kesas, 1895–1945 m. – Willemas Mengelbergas, 1945–1959 m. – Eduardas van Beinumas, 1961–1988 m. – Bernardas Haitinkas, 1988–2004 m. – Riccardo Chailly, 2004–2015 m. – Mariss Jansons, 2016–2018 m. – Daniele Gatti.
Nuo 2018 m. rugpjūčio RCO vyriausiojo dirigento postas liko laisvas, nes italų maestro D. Gatti netikėtai buvo priverstas pasitraukti dėl paviešintų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu.
Dėl šio pasitraukimo ilgokai nebuvo aišku, kas diriguos 2018 m. rudens RCO gastrolinius koncertus Europoje. Galiausiai orkestras sudarė sutartis su dviem pakaitomis dirbsiančiais dirigentais – jaunosios kartos rusų dirigentu Dima Slobodeniouku ir patyrusiu belgų batutos meistru Philippe‘u Herreweghe‘u. Koncerte Vilniuje išvysime pastarąjį – Ph. Herreweghe‘ą, kuriam jau anksčiau ne kartą yra tekę pasirodyti kartu su RCO.
Atvyksta žymūs scenos meistrai
Jaunystėje medicinos ir psichiatrijos studijas Gento universitete sėkmingai derinęs su muzikos studijomis Gento konservatorijoje, Ph. Herreweghe‘as (g. 1947) visgi pasirinko muziką ir dirigento bei chorvedžio profesiją.
Šiuo metu jis yra Gento vokalo kolegijos, kurią kartu su bendraminčiais įkūrė dar 1969 m., ir Italijoje rengiamo Kretos Senesio vokalo kolegijos festivalio meno vadovas. Pats yra įkūręs ne vieną muzikos kolektyvą, tarp jų – nuo 1977 m. Paryžiuje gyvuojančius Karališkosios koplyčios chorą ir orkestrą bei nuo 1991 m. veikiantį Eliziejaus laukų orkestrą.
Šiuo metu kaip pagrindinis kviestinis dirigentas Ph. Herreweghe‘as dažnai koncertuoja su Antverpeno simfoniniu orkestru. Per savo ilgametę karjerą maestro sukaupė solidų muzikos įrašų bagažą, kurio leidybai ir platinimui 2010 m. įsteigė nuosavą prekės ženklą Φ (phi).
Kartu su RCO ir dirigentu Ph. Herreweghe‘u Vilniuje koncertuos Niujorke gyvenantis pianistas Yefimas Bronfmanas (g. 1958). Užaugęs Taškente, Y. Bronfmanas 1973 m. kartu su tėvais emigravo į Izraelį. Ten studijavo Tel Avivo universiteto Rubino muzikos akademijoje (dabar – Jeruzalės muzikos ir šokio akademija) pas jos tuometinį vadovą, žymų Izraelio pianistą Arie Vardi.
Jau po poros metų įvyko Y. Bronfmano, kaip solisto, tarptautinis debiutas: jaunasis pianistas pasirodė kartu su Monrealio simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo Zubinas Mehta.
1989 m. Y. Bronfmanui buvo suteikta JAV pilietybė. Amerikoje jis mokėsi Juilliardo ir Marlboro muzikos mokyklose, taip pat studijavo Curtis muzikos institute.
1989 m. pianistas pirmąkart pasirodė Niujorko Carnegie Hall scenoje. 1991 m. jis buvo apdovanotas prestižiniu Avery Fisher prizu ir 1993 m. sėkmingai „nuginklavo“ kitą reikšmingą Niujorko sceną – Avery Fisher Hall (ta pati Linkolno scenos menų centre esanti salė dabar vadinama jau kitu vardu – David Geffen Hall).
1997 m. Y. Bronfmanas pelnė Grammy apdovanojimą už trijų kompozitoriaus Bélos Bartóko koncertų įrašą kartu su Los Andželo filharmonijos orkestru, kuriam tąkart dirigavo suomių dirigentas Esa-Pekka Salonenas.
Būtent įrašai labiausiai išgarsino pianisto vardą pasaulyje: Grammy apdovanojimams gauti jis buvo nominuotas net 6 kartus. 2015 m. Y. Bronfmanui buvo suteiktas Manhatano muzikos mokyklos garbės daktaro vardas.
Programoje – Weberis, Beethovenas ir Brahmsas
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre lapkričio 7-ąją Y. Bronfmanas kartu su RCO atliks patį subtiliausią ir švelniausią Ludwigo van Beethoveno Ketvirtąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui.
Savo naująjį opusą pirmasis kaip solistas publikai pristatė pats kompozitorius: iš pradžių privačiuose namuose 1807 m. kovą, o 1808 m. gruodį – ir viešame koncerte Vienos teatre. Tai vienas iš 14 kompozitoriaus kūrinių, dedikuotų jo jaunajam draugui, mokiniui ir rėmėjui erchercogui Rudolfui, vėliau įšventintam į arkivyskupus.
Taip pat koncerte Vilniuje nuskambės 1877 m. Johanneso Brahmso sukurta Antroji simfonija, kurios šviesi, vasaros pasivaikščiojimą primenanti nuotaika kritikų neretai lyginama su L. van Beethoveno „Pastorale“.
Kompozitorius J. Brahmsas taip didžiai gerbė savo genialųjį tėvynainį, kad ilgą laiką nedrįso simfonijų kurti pats. Ir tik paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais vieną po kitos parašė 4 simfonijas, kurias mielai priėmė jo amžininkai.
O pradės svečių iš Amsterdamo koncertą Vilniuje Carlo Maria Weberio romantinės operos „Oberonas“ (1826) uvertiūra. Ją RCO muzikantai LNOBT scenoje atliks drauge su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro, vadovaujamo Martyno Staškaus, muzikantais.
Taip bus įgyvendintas projekto „RCO pasitinka Europą“ edukacinės misijos punktas, vadinamas „Side by Side“: kiekvienoje ES valstybėje vieną kūrinį svečiai scenoje atlieka kartu su orkestrą priimančios šalies jaunimo orkestru. Prieš pasirodymus dalyvaudami bendrose repeticijose, Europos jaunieji muzikantai gauna vertingas pamokas iš RCO virtuozų.
LMTA studentai jau dabar mokosi C. M. Weberio „Oberono“ uvertiūros partitūrą.
Teisė atlikti šį kūrinį lapkričio 7-osios vakarą LNOBT scenoje drauge su Karališkuoju Concertgebouw orkestru bus suteikta tik geriausiai pasirengusiems studentams.
