Visus sudominusioje programoje „Nebaigtoji simfonija“ skambės įdomiu sutapimu nebaigtos simfonijos: Algirdo Martinaičio, Franzo Schuberto, Gustavo Mahlerio. O Martynas Levickis su orkestru atliks Erkki-Sveno Tüüro „Pranašystę“ akordeonui ir orkestrui.
Koncerto programos ašis – lemtinguoju nebaigtumo ženklu pažymėtos simfoninės partitūros. Visi trys programoje skambėsiančių simfonijų kūrėjai jų nebaigė, pasak LNSO meno vadovo ir dirigento Modesto Pitrėno, Martinaitis – specialiai, Mahleris – nespecialiai, Schubertas – niekas tiksliai nežino.
Franzas Schubertas, pradėjęs rašyti savo Aštuntąją simfoniją, sukūrė dvi dalis ir pradėjo trečiąją, o tada rankraštį padėjo į šalį. Nors dar pragyveno šešerius metus, prie šio kūrinio austrų kompozitorius nebegrįžo, ir muzikologai iki šiol neranda atsakymo kodėl.
Kitas austrų menininkas Gustavas Mahleris savo Dešimtosios simfonijos nespėjo orkestruoti, nes 1911 m. staiga mirė nuo kraujo užkrėtimo. Simfonija pradėta rašyti 1910 m. vasarą ant ežero kranto jaukioje trobelėje, iš kurios atsiveria vaizdingo slėnio ir viršukalnių panorama.
Idiliška aplinka, kurioje kompozitorius išgyveno daug laimingų akimirkų, tapo ir jo asmeninės tragedijos liudininke – kurdamas šią simfoniją Mahleris sužinojo apie savo žmonos ir jauno architekto Walterio Gropiuso meilės ryšį. Simfonijos eskizų paraštėse likęs įrašas: „Gyvenu dėl tavęs – mirštu dėl tavęs – Alma!“
Nebaigtumo ženklas įkvėpė ir lietuvių kompozitorių Algirdą Martinaitį sukurti savo „Nebaigtąją simfoniją“, kuri, paradoksalu, yra užbaigtas kūrinys. „Nebaigtoji simfonija“ pavadinta lygiai kaip paskutinis simfoninis F. Schuberto opusas. A. Martinaitis neretai yra sakęs, kad jo komponavimo technika – „rašymas iš rankos“, bet „Nebaigtoji simfonija“ liudija apgalvotą kūrybinį procesą, kuriame kompozitorius balansuoja ties ištirpimo svetimoje muzikoje riba.
„Nebaigtojoje“ tarsi atsimenu aštuntojo dešimtmečio pradžią... Tai dar vienas mano kūrinys, rašytas „iš rankos“, be pasiruošimo, be tematizmo, be natų, be namų, be orkestro... Galvota žiūrint į pasaulį „pro šalį“, bereikšmiškai, be pasitikėjimo, bet su meile... Eita nuo mano pamėgto „naujojo gyvulizmo“ („Mirties šokis“, „Abaddon“, „Septyni gyvulizmo priesakai“ ir kt.) link Nekaltųjų tercijų erotikos (tiek didžiųjų, tiek mažųjų)... Eita man matant ir girdint, neprisiliečiant žmonių ir jų tikrovės... šaltai, bet su jauduliu...“ – sako pats autorius.
Neabejotina šio LNSO koncerto intriga yra ir Erkki-Sveno Tüüro „Pranašystė“ akordeonui ir orkestrui, kurią solo atliks talentingasis ir temperamentingasis akordeonininkas Martynas Levickis, akordeoną pirmąkart į rankas paėmęs būdamas trejų metų. Solo įvairiose scenose aktyviai grojančio M. Levickio muzikinio bendradarbiavimo su LNSO būta ir anksčiau – kartu jie yra muzikavę, pavyzdžiui, šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“.
Šįkart šis išskirtinis akordeono ir simfoninio orkestro duetas įprasmins Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimą po koncerto pradžioje skambėsiančios A. Martinaičio simfoninės kompozicijos klausytojų muzikinį žvilgsnį nukreipdamas į kaimyninę Baltijos šalį ir atlikdamas šiuolaikinio estų kompozitoriaus E.-S. Tüüro pjesę „Pranašystė“.
LNSO koncertas „Nebaigtoji simfonija. Modestas Pitrėnas ir Martynas Levickis“ vyks spalio 6 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
