Teatralai atsisveikino su namais
Prie Muzikinio teatro pastato uostamiesčio centre penktadienį susirinkę žiūrovai stebėjo spektaklį po atviru dangumi primenančią neįprastą ceremoniją – skambant muzikai ir dainoms iškilmingi pranešta apie senųjų statinių komplekso, jau iš visų pusių apjuosto lentų tvora, rekonstrukcijos pradžią.
Ta proga Danės gatvėje, prieš ištuštėjusio pastato į pamatus įkasta simbolinė kapsulė su laišku, skelbiančiu, jog Klaipėdos muzikinis teatras šioje vietoje veikė daugiau kaip tris dešimtmečius.
„Ilgai laukta diena nušvito - daug iečių sulaužyta ieškant geresnės vietos, prisiklausėme visokiausių ministrų pažadų. Dabar jau aišku, kad išsikraustome laikinai - senieji pastatai bus rekonstruojami“, - džiugią žinią klaipėdiečiams paviešino šventei dirigavęs teatro solistas Šarūnas Juškevičius.
Nors uostamiesčio teatralai net trejus metus nebeturės savo nuolatinių namų ir laikinai glausis Žvejų kultūros rūmuose, kraustydamiesi iš avarinės būklės pastatų jie neliūdėjo.
Naujoji KVMT direktorė Laima Vilimienė, atsisveikinimo dieną pavadinusi istorine, džiaugėsi, jog Muzikinis teatras į savo naują gyvavimo etapą įžengia Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Startuoja kita mūsų teatro sėkmės istorija, grįžę į rekonstruotus pastatus atsinešime ir naują turinį“, – kalbėjo L.Vilimienė, kupina vilčių, jog teatralai po trejų metų darbuosis pastatuose, kuriuose derės praeitis ir modernumas.
Kultūros projektą įgyvendinančios statybų įmonės „Infes“ ir „Hidrostatyba“ įsipareigojo Muzikinio teatro pastatus rekonstruoti laiku. Numatomų darbų vertė - 17 mln. 796 tūkst. eurų. Atnaujintų erdvių plotas sieks 8,7 tūkst. kvadratinių metrų.
Meras linkėjo iškentėti statybas
Negalėjusios atvykti į šventę kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sveikinimą perskaitęs jos įgaliotinis Šarūnas Šoblinskas klaipėdiečius patikino, jog atnaujintas teatras bus vienas moderniausių Lietuvoje, sveikino L.Vilimienę įgijus dar vieną statybos projektų vadovės kvalifikaciją.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teatralams palinkėjo ištvermės ir stiprybės laukiant įkurtuvių: „Teks šiek tiek pakentėti, per tą laiką neišsilakstykite. Kai minėsime Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmetį, visi vargai ir laikini nepatogumai jau bus pamiršti“.
„Kokios bus įkurtuvės, jeigu taip iškilmingai su paliekate senuosius pastatais“, - stebėjosi „Infes“ vadovas Arvydas Markevičius.
Nors senųjų pastatų kompleksas - neišvaizdžios sovietmečio architektūros reliktas, kai kurie teatro senbuviai su jais atsisveikino žvilgančiomis akimis, kalbėjo, kad apleistų patalpų rūsiuose klaidžioja vienišas operos fantomas.
Minorines gaidas nustelbė pakili nuotaika – artistai, per Biržos tiltą kulniuodami pėsčiomis, riedėdami žirgų traukiamomis karietomis, jie džiaugsmingai klegėjo, sveikino senamiesčio gatvėse sustojusius klaipėdiečius ir turistus.
Teks griauti pusę senų statinių
Galvojant apie avarinės būklės Klaipėdos muzikinio teatro pastatų komplekso likimą, ne vienerius metus svarstyta, kaip geriau pasielgti – išsaugoti senąjį dar gūdžiu sovietmečiu miesto centre iškilusį, keturių gatvių įrėmintą statinį ar jį nugriauti ir sumontuoti naują ? Galiausiai nuspręsta teatrą palikti senoje vietoje
Atviras konkursas dėl techninio projekto parengimo sulaukė keturių dalyvių paraiškų. Ekspertai geriausiai įvertino jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių verslo partnerių – lietuviškos įmonės „Inžinerinė mintis“ ir vokiečių architektų studijos „Studio Gollwitzer architekten gmbH“ siūlymus.
„Geriausias variantas – nugriauti pusę statinių, o kitus palikti išsaugant svarbiausią viso komplekso dominantę – ir 33,4 metrų aukščio bokštą,“ – pristatydamas Muzikinio teatro rekonstravimo idėją kalbėjo architektas Wolfgangas Gollwitzeris.
Šiuolaikiška 700 vietų žiūrovų salė su 192 kvadratinių metrų ploto scena suprojektuota naujame priestate. Scenos užkulisiams skirta 258, orkestrinei - 75 kvadratiniai metrai ploto. Paradinis teatro fasadas nukreiptas į Danės upę, tad per holo langus atsivers puikūs vaizdai.
Išsaugos senųjų fasadų stilių
Nors Muzikinio teatro žemės sklype nėra išskirtinių gamtos ir kultūros vertybių, paveldosaugininkai šią vietą, veikiausiai dėl po Antrojo pasaulinio karo istoriškai susiformavusio miesto vaizdo, įvardijo kaip reikšmingą urbanistikos požiūriu teritoriją.
Todėl Herkaus Manto ir Danės gatvėse išliks teatro fasadų vertikaliosios dalies architektūros stilistika, medžiagų ir spalvų gama. Nukreiptos į Atgimimo aikštę senojo keturaukščio pastato sienos, suskaldytas sovietmečio architektūrai būdingų langų juostomis, iš esmės nepasikeis.
Naujame priestate šalia pagrindinės scenos įsikurs keturios mažesnės salės baleto šokėjų, choristų užsiėmimams. Viena didesnė bus skirta generalinėms repeticijoms. Mažesnėse erdvėse spektakliams rengsis ir solistai, ir orkestro muzikantai, ten bus ir natų išdavimo patalpa.
Dviejų aukštų rūsiuose įrengtose pagalbinėse patalpose bus sumontuota vėdinimo įranga, suprojektuotos kostiumų, dekoracijų, garso ir apšvietimo įrangos saugyklos, atskiri kambariai orkestro, choro ir baleto trupės vadovams.
Žiūrovai viską matys ir girdės
Naujoji Klaipėdos muzikinio teatro salė suprojektuota taip, kad parteryje galėtų tilpti 550, o balkonuose – 150 žiūrovų. Orkestrinės grindys bus kilnojamos, todėl jas nebus sunku išskleidus paversti žiūrovų salės tęsiniu.
Pagrindinė salė nebus ilga - paskutinėse eilėse įsitaisę žiūrovai matys ir girdės viską, kas vyksta scenoje. Maksimaliai paaukštintoje didžiojoje salėje, pasak W.Gollwitzerio, bus natūrali akustika – tokia, kokios nėra kituose šalies teatruose.
Naujojo priestato antrajame aukšte numatyta įrengti dar vieną mažesnę 160 vietų multifunkcinės paskirties 222 kvadratinių metrų ploto salę žiūrovams. Šalia bus vaikų žaidimų kambarys.
Pastate iš H. Manto gatvės pusės bus 258 kvadratinių metrų ploto kavinė, įsikurs grimo cechas, kostiumų siuvykla su sandėliu, skalbykla, archyvas, administracijos kabinetai, choro, baleto artistų, solistų bei orkestro muzikantų rūbinės.
Bjaurusis ančiukas virs gulbe
Reikšmingiausias rekonstruojamo teatro vidaus patalpų akcentas – per tris aukštus kylantis holas, į kurį žiūrovai galės patekti kopdami į viršų plastiškos formos laiptais. Didžiosios salės interjero apdaila bus barokinė, kėdžių apmušalai – iš tekstilės, grindys – medinės, tamsios spalvos.
Antrajame teatro aukšte išliks dabartinį interjerą primenantį kolonų salė, integruota į fojė, iš kurio lankytojai per spektaklių pertraukas galės žvelgti į vaizdingą Danės krantinių ir senamiesčio panoramą.
Teatralai į visus aukštus galės keltis liftu, iš rūsio patalpų bus kilnojamos ir dekoracijos. Bokšto išvaizda nepasikeis, bet jis irgi bus renovuotas: aukštuose suprojektuoti kambariai gatrolouojantiems atlikėjams, svečiams, viršūnėje bus apžvalgos aikštelė.
Jeigu viskas klosis, kaip sumanyta, sovietmečio architektūros paveldą primenantis teatras iš bjauriojo ančiuko virs gražuole gulbe - miesto centre atsiras patraukli, šiuolaikiška, viduje pažangiausių scenos technologijų prisodrinta meno erdvė.
