Rugsėjo 8 d. 18 val. čia bus galima nemokamai išgirsti ir pamatyti didžiulio kritikų ir publikos susidomėjimo sulaukusią, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamą roko operą „Eglė“. Tiesa, nemokamų kvietimų į renginį jau nebėra – jie buvo iššluoti vos per keletą valandų.
Laimio Vilkončiaus ir Sigito Gedos roko opera „Eglė“ maestro G. Rinkevičiaus ir jo vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pastangomis pirmąsyk scenos šviesą išvydo 2017 m. gegužę. Tuomet Vilniaus kongresų rūmuose su minimaliu biudžetu ir milžinišku užsidegimu pastatyta „Eglė“ kritikų iškart drąsiai buvo pavadinta vienu geriausių visų laikų savo žanro kūrinių.
„Po roko operos premjeros man skambino muzikologai, kompozitoriai, kurie anksčiau su manimi tik pasisveikindavo. Jie po pusvalandį pasakojo, kokį įspūdį jiems padarė „Eglė“. Galiu pasakyti, kad tai tarsi atpirko kelis dešimtmečius laukimo“, – pasakojo kompozitorius L. Vilkončius.
Ne veltui įspūdinga, žymiausiu lietuvių epu „Eglė, žalčių karalienė“ grįsta, archajiškais simboliais ir filosofinėmis temomis kalbanti roko opera buvo pasirinkta ir liepos 1 d. vykusiam šimtmečio dainų šventės pradžios renginiui, rugsėjo 2 d. iškilmingai užbaigs Pažaislio muzikos festivalį, o rugsėjo 8 d. „Eglė“ pagaliau pasieks ir į pajūrį.
„Džiaugiuosi, kad L. Vilkončius sugebėjo parašyti tokią stiprią ir talentingą muziką, kuri išryškina poetinio teksto esmę ir jį įprasmina. Šiuo atveju S. Gedos eilės ir L. Vilkončiaus muzika nekonkuruoja – jos atitinka, papildo viena kitą. Pagrindinė „Eglės“ libreto idėja – tai dviejų stichijų, žemės ir vandens, susidūrimas, kūrinyje metaforiškai keliamas tautų išlikimo klausimas.
S. Geda remiasi „Eglės, žalčių karalienės“ istorija, bet tik tiek, kiek tai padeda atskleisti mūsų būties ir filosofines temas. O L. Vilkončiaus muzika stipriai pakelia visas šias idėjas iki gražių meninių aukštumų. Mano nuomone, tai neabejotinai viena iš geriausių roko operų Lietuvos istorijoje“, – kalbėjo maestro G. Rinkevičius.
G. Rinkevičius „Eglės“ pastatymui subūrė talentingų kūrėjų komandą. Eglės vaidmuo patikėtas vienai talentingiausių jaunosios kartos vokalisčių Monikai Pundziūtei-Monique, pasaulio valdovą Žaltį roko operoje įspūdingai įkūnija vienas ryškiausių Lietuvoje muzikinio teatro atlikėjų, rokeris Jeronimas Milius. Išminties simbolio – Rupūžės – vaidmuo patikėtas aktoriui Vladui Bagdonui.
Skirtingus trijų Eglės brolių – Girinio, Artojo ir Kariūno – charakterius scenoje kurs Česlovas Gabalis, Tadas Girininkas ir Rafailas Karpis, o Eglės ir Žalčio vaikais taps Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai. Svarbų jūros gyventojų vaidmenį atliks choras „Bel Canto“ (vad. Egidijus Kaveckas), 2017 m. pelnęs geriausio šalyje mėgėjų choro titulą.
Roko operos muzikinis audinys Palangos koncertų salėje skambės atliekamas G. Rinkevičiaus diriguojamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro. Kitąmet jubiliejų švenčiantis kolektyvas jau tris dešimtmečius džiugina meno pasaulį ne tik aukščiausiu profesionalumu, atlikimo meistriškumu ir kokybe, bet ir nuolatine kūrybine dinamika bei naujomis idėjomis.
Rugsėjo 8 d. roko operos „Eglė“ pastatymą režisuos ilgametis „Vilnius City Opera“ bendražygis, taip pat Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kuriantis režisierius Gediminas Šeduikis.
Renginio scenografija rūpinsis dešimties metų patirtį teatre ir kine turinti dailininkė-scenografė Sigita Šimkūnaitė, šviesų dailininku būti pakviestas su garsiausias Lietuvos atlikėjais dirbantis Andrius Stasiulis.
Kostiumų dailininkai Jonas Morrellis (kostiumai iš „Vilnius City Opera” G.Verdi operos „Trubadūras” ir C. Debussy operos „Pelėjas ir Melisanda” pastatymų) ir Juozas Statkevičius (kostiumai iš „Vilnius City Opera” C. Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila” pastatymo).
Įvykus sistemos klaidai, dalis gyventojų elektroninius kvietimus rezervavo dar iki rugpjūčio 17 d. 10 val., tačiau organizatoriai primena, jog šie kvietimai renginio metu negalios.
Roko opera „Eglė“ įvyks rugsėjo 8 d. 18 val. Palangos koncertų salėje.
