Praėjus vos penkioms dienoms nuo pirmosios šokio spektaklio „Graikas Zorba“ premjeros Palangoje, žiūrovų laukė staigmena – uostamiesčio muzikinio teatro scenoje pasirodė nauji pagrindinių vaidmenų atlikėjai.
Savo gyvenimo spektaklį Klaipėdos ir Palangos scenos pristatė pasaulinio garso choreografas ir libreto autorius Lorca Massine, po griežtos atrankos į graikų muzikos ritmų ir šokių siautulį įtraukęs bene ryškiausias Lietuvos baleto žvaigždes ir visą KVMT šokėjų trupę (vadovas Donatas Bakėjus).
Uostamiesčio scenoje Džono vaidmenį atliko Ignas Armalis, Zorbos - Mantas Daraškevičius, Marinos – Beata Molytė, Manolios - Žilvinas Beniuševičius, Madam Hortens - Kristina Tarasevičiūtė. KVMT orkestrui dirigavo charizmatiškasis dirigentas bei pedagogas Martynas Staškus.
Gyvenimo pilnatvę teigiančiame spektaklyje graikiškai dainuoja ne tik KVMT choristai, bet ir į graikus persikūnijęs valstybinis choras „Vilnius“, mecosoprano partiją atliko solistė Ernesta Stankutė.
Publika pakiliai sutiko pagrindinę festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ puošmeną „Graikas Zorba“ - negailėjo plojimų atlikėjams, muzikantams ir choristams. Spektaklio pabaigoje sirtakio sukūryje sukosi ne tik baleto šokėjai, bet ir salėje susirinkę žiūrovai. Publikos prašymu finalinį šokį teko kartoti net tris kartus.
Išskirtinę spektaklio scenografiją sukūrė minimalizmo estetiką pamėgusi Sigita Šimkūnaitė. Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė. Spektaklį „Graikas Zorba“ apipavidalino šviesų dailininkas – pernai „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas Eugenijus Sabaliauskas.
Statančiam „Graiką Zorbą“ L.Massine talkino garsioji jo asistentė Anna Krzyskowa. Įvairias šio baleto versijas choreografas pristatė daugelyje šalių – jomis grožėjosi daugiau kaip du milijonai žmonių. Iš viso pasaulyje pristatyta daugiau kaip 5000 L.Massine spektaklių pagal uždegančią M.Theodorakio muziką.
„Graikas Zorba” – daugiau negu baletas. Tai reginys, kur daug įvairaus ritmo ir sunkumo žingsnių žmogų veda į laimę, kur muzika, šokis, literatūra, drama ir melodingos dainos susilieja į vientisą paveikslą. Menų sintezė sukuria dramą, kurios pagrindas - laisvė, meilė ir draugystė“, - kalbėjo festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ afišą papuošusio spektaklio kūrėjas L.Massine.
Pirmajam premjeriniam spektakliui iš Bulgarijos į Palangą specialiai buvo atvykęs Džono partiją ne vienoje šalyje jau atlikęs pagrindinis Sofijos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Nikola Hadjitanevas, jau daug metų bendradarbiaujantis su L.Massine.
Jaunojo graiko Manolios vaidmenį atliko LNOBT baleto artistas Ž. Beniuševičius, o jo meilės objektu scenoje, kuriam neabejingas ir amerikietis Džonas, tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro balerina Auksė Mikalajūnaitė.
Graikui Zorbai scenoje jausmus liejo savo rožinių svajonių pasaulyje tarp buvusių numylėtinių besiblaškanti garbaus amžiaus dama – madam Hortens. Jos vaidmenį L.Massine patikėjo šiemet „Auksinį scenos kryžių“ pelniusiai KVMT teatro šokėjai ir choreografei Aušrai Krasauskaitei.
„Persikūnyti į tokią damą man – tikras iššūkis. Tikiuosi, jog kaskart tai pavyks vis geriau. Mane konsultavo Rūta Kudžmaitė, daug metų šokusi madam Hortens partiją Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje“, - pažymėjo Palangoje savo naują vaidmenį žiūrovams pristačiusi A.Krasauskaitė.
LNOBT šokėjas M.Daraškevičius prisipažino, jog graiko Zorbos gyvenimo būdas jam be galo artimas: „Man šis gaivalingas herojus – nežabotos laisvės, gyvenimo džiaugsmo šauklys, mūsų požiūriai daug kur sutampa. Džiaugiuosi, kad dabar kvėpuojame laisvės oru, galime patys nulemti savo likimą. Visiems linkiu atrasti gyvenimo meilę ir džiaugsmą“, - kalbėjo pagrindinio graiko Zorbos vaidmens atlikėjas.
L.Massine per repeticijas atlikėjams neretai primindavo Aristotelio žodžius, jog meno kūrinio sukeltas katarsis apvalo sielą ir protą. Persismelkę choreografo filosofija, kad šokis yra tikrasis gyvenimas, aukščiausia ir ekspresyviausia žmogiškosios būties išraiška, suvokę graikų gyvenimo vertybes, baleto artistai pajūrio scenose ne tiktai šoko, o tiesiog kilo į dangų – pleveno, sklandė kaip margaspalviai drugiai.
„Graikas Zorba dovanoja džiaugsmą. Todėl šis herojus ir tapo legenda, nes gieda himną gyvenimui, kiekvienas žmogus, nesvarbu, kokia jo tautybė, ko gero, norėtų būti panašus į jį“, - pasaulinio garso rašytojo Niko Kasandzakio romano „Graikas Zorba“ ir jo inscenizacijos prasmę aiškino L.Massine.
