Koncertui Vilniuje ši įspūdinga kompanija paruošė nestandartinę programą, kurioje į harmoningą visumą susilydo soulo, džiazo, folkloro muzikos elementai.
Trimito žvaigždė B.Wallenas interviu pasidalijo mintimis apie trimito žavesį, lietuviškų sutartinių grožį ir artėjantį koncertą.
- Kodėl norėjote groti trimitu, kuo šis instrumentas jus sužavėjo?
- Trimito garsas atspindi mano sielą. Tai – didingas, plačių garsinių galimybių instrumentas. Be to, man labai patinka jausmas, kai grodamas tarsi liečiu orą.
Prieš pasirinkdamas trimitą išbandžiau ir kitus instrumentus – fortepijoną bei eufoniją. Kas kelerius metus stengiuosi išmokti groti nauju instrumentu. Dabar groju fleita ir mušamaisiais, neseniai atradau Javo salos (Indonezija) ir Bosuno (Uganda) tradicinius instrumentus. Kiekvienas jų – savaip unikalus.
- Kodėl pavadinote savo grupę „Four Corners“ (liet. Keturi kampai)?
- Kadangi esame kvartetas, norėjau pavadinimo, kuris atspindėtų visus elementus – orą, vandenį, ugnį ir žemę. Su kolektyvo nariais susipažinome džiazo scenoje Londone, kuri trykšta energija, yra labai gyvybinga. Man patinka mūsų grupėje vyraujanti atmosfera.
- Ar dažnai koncertuojate su Eska? Kodėl ją pasirinkote šiam koncertui?
- Balsas yra pats sudėtingiausias ir asmeniškiausias instrumentas. Man teko laimė bendradarbiauti su vienais geriausių pasaulio dainininkų – Bobbiu McFerrin, Chaka Khan, Baaba Maal.
Eska taip pat yra unikali, magiško balso atlikėja, gebanti labai įtaigiai juo pasakoti istorijas. Ji dalyvauja mano naujojo albumo įrašuose.
- Kokį savo kūrinį labiausiai mėgstate?
- „Anthem Woolwich“ (liet. Woolwicho himnas) – jį išgirs ir Kristupo vasaros festivalio publika. Tai siuita apie Londono rajoną, kuriame aš gyvenu, bei jo bendruomenę. Vienoje šio kūrinio dalių – „Fundamental“ – bandoma atskleisti žmogaus būties esmę, jos trapumą per gyvenimo stebuklą.
Metų pabaigoje išleisime albumą „Woolwich Suite“. Koncerte taip pat grosime T.Monko ir Duke Ellingtono kūrinius.
- Kokios asmenybės, kokia muzika jus įkvepia?
- T.Monkas, M.Davisas, S.Wonderis, W.Byrdas, J.S.Bachas, I.Stravinskis, J.Cage’as ir viso pasaulio tradicinė, liaudies muzika.
Pavyzdžiui, dabar klausiausi lietuviškų sutartinių – jos man padeda ruoštis koncertui Vilniuje. Esu sužavėtas medinių trimitų (ragų), daudyčių (daudytė – tradicinis, pučiamasis lietuvių liaudies muzikos instrumentas) skambesiu, taip pat dvibalsėmis, tribalsėmis ir keturbalsėmis dainomis!
Pastaruoju metu taip pat klausausi nemažai F.Schuberto muzikos, ypač dažnai – jo dainų ir „Impromptus“ fortepijonui, atliekamo A.Brendelio. O kelionėse mane lydi E. Garneris – jo frazavimas ir ritmika yra fantastiški!
- Jūs kuriate muziką ir kino filmams, serialams. Kokius filmus pats mėgstate žiūrėti, kokias knygas skaitote?
- Esu vienas iš „Sostų karų“ garso takelio kūrėjų – dalyvavau šiame procese nuo pat projekto pradžios. Pirminė jo idėja buvo sujungti pažįstamus garsus su keistais ir net absurdiškais.
Mėgstu žiūrėti A.Kurosawos, S.Ray filmus, patinka dokumentika apie gamtą, istoriją, kultūrą. Skaitau daug dvasinio, psichologinio pobūdžio literatūros, knygas apie astrologiją.
- Šiais metais Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo šimtąsias metines. Ko palinkėtumėte mūsų šaliai ir jos gyventojams?
- Istorinis muzikos ir dainų vaidmuo Lietuvoje yra didingas. Tradicinė, liaudies muzika – šios šalies sielos balsas.
Kai viešėjau Vilniuje prieš kelerius metus, muzikos įrašų parduotuvėje išgirdau sutartines. Mane taip pakerėjo šios muzikos stiprybė ir grožis, kad praradau laiko nuovoką ir beveik pamiršau apie savo artėjantį pasirodymą.
Po sudėtingo nepriklausomybės atkūrimo, lietuviai gali pasigirti unikalia savo tapatybės, kultūros išsaugojimo istorija. Linkiu Lietuvai prisiminti šalies istoriją ir kurti ją toliau, puoselėjant senąsias tradicijas.
