Šiemet, anot festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės, programa bus kiek kitokia: arčiau cirko šaknų. Joje išvysime daugiau grynojo cirko ir jo panaudojimo būdų, iki šiol mažai pristatytų cirko technikų ir žanrų, kuriuos pristatys aukščiausio lygio skirtingų disciplinų profesionalai, o pats festivalis bus jautrus, jaukus, romantiškas ir su begale šiltų emocijų.
Trupės iš Prancūzijos, Lietuvos, Švedijos, Suomijos ir Australijos Vilniaus „Menų spaustuvėje“ vyksiančiame „Naujojo cirko savaitgalyje’18“ pasirodys rugsėjo 4 – 9 dienomis.
Kaip ir kasmet, scenos menų profesionalų bendruomenė su festivalio svečiais iš arčiau galės susipažinti cirko edukacijos programoje, o žiūrovai – po spektaklių vyksiančiose diskusijose.
Ritualai ir jautrios istorijos
Festivalį atidarys vietinių Pietų Amerikos gyventojų tradicijų įkvėptas spektaklis „Šventasis medis“, kuriame svarbų vaidmenį atliks festivalyje mažai matytas Cyr’o lankas. Prancūzų „Compagnie Mpta“ pasirodyme atgims tradicijos, menančios ritualus ir dvasines ceremonijas, kuriose šventas medis buvo naudojamas piktosioms dvasioms išvyti ir stiprinti broliškiems ryšiams, vienijantiems bendruomenę.
Anot kūrėjų, čia jie tyrinės religijos, daugiakultūriškumo, identiteto klausimus. Juan Ignacio Tula & Stefan Kinsman dueto atliekamą kūrinį, kritikė Anna Winter vadina „pažeidžiamumo ir vyriškumo tyrimu” bei pastebi, kad šis spektaklis plečia Cyro lanko galimybes kalbėti. Kupinas atvirų, pažeidžiamų emocijų ir kitas festivalio spektaklis – vienu jautriausių visoje programoje vadinamas pasirodymas „Karvės meilė“. Prancūzų „société protectrice de petites idées“ dueto Nandos Suc ir Federico Robledo pasakojama meilės istorija – teatro, performanso ir cirko žanrų mišinys, kūno kalba atskleidžiantis kas būna, kai myli per stipriai.
„Mažų idėjų apsaugos asociacija“ – taip trupės pavadinimas skamba lietuviškai, o, anot, kūrėjų mažas idėjas būtina apsaugoti, kad iš jų gimtų dideli projektai. „Nebijok juoko, atsipalaiduok ir išlaisvink save tokį, koks esi viduje“ – maža idėja, tapusi “Karvės meilės” pagrindu, kurią kūrėjai tikisi perduoti kiekvienam žiūrovui.
Šiuolaikinės klounados metas
Dar vienas žanras, kuriam šių metų festivalyje skirta daugiau dėmesio – šiuolaikinė klounada. Šįkart ji patikėta dviem stiprioms moterims. Viena jų – Švedijoje jau porą dešimtmečių gyvenanti ir kurianti amerikietė Angela Wand, į „Naujojo cirko savaitgalį’18“ atvežanti pasirodymą „Sužeisti gyvūnai“.
Tai – istorijų pasakojimo meno (ang. storytelling), komedijos, savotiško cirko stand-up’o pasirodymas, kurio centre – unikali ir charizmatiška asmenybė, atskleidžianti, kaip blogai jai sekasi būti žmogumi. Anot „Nordsverige“ kritikės Jenny Staaf, tai – spektaklis, humoro ir nuoširdumo pagalba labai greitai išlendantis iš savo blizgančios pakuotės, atskleidžiantis autorės, kaip žmogiškos būtybės, ydas bei tikras energijos pliūpsnis, penas mintims, paliekantis žiūrovus priblokštus ir sujaudintus.
Kita festivalyje pasirodysianti šiuolaikinės klounados atstovė – šio žanro mokslus Prancūzijoje baigusi lietuvė Marija Baranauskaitė. „Menų spaustuvėje“ ji pristatys eskizą, skirtą... sofoms.
„Sofos projekte“ autorė naudoja šiuolaikinio šokio, klounados, bufonados, performanso, muzikos, video disciplinų elementus ir pasitelkusi humorą kelia klausimus: Kaip mes, žmonės, esame susiję su sofomis? Ką šiuose santykiuose galime sužinoti apie save ir kitus? Kokius gyvenimus mes turime? Ar žmonės gali atlikti pasirodymus sofoms? Kiek reikia sąmoningumo būnant žiūrovu ir kiek atlikėju? Paskutiniuose kūrybiniuose etapuose esantį „Sofos projektą“ užsiregistravę žiūrovai galės pamatyti nemokamai.
Nuo mikro-judesių iki maksimalių kūno galimybių
Suomių „Kallo Collective“ „Kaulai“ ir Australų „Gravity and Other Myths“ spektaklis „Erdvė“: judesio meno prasme, šie du kūriniai – visiški antonimai. Vienas nustebins išlavintais, pačiais mažiausiais judesiais, o kitas – žvilgsnį prikaustys orą skrodžiančia akrobatika.
Viso pasaulio tarptautinių scenos menų festivalių nuolat kviečiamas Thomas Monckton pristatys mikro-fizinio teatro spektaklį „Kaulai“. Viskas ko šiam pasirodymui reikia – vieno kvadratinio metro dydžio scena, viena kėdė, viena lempa ir stebuklingas Thomo Monckton’o talentas. Išlavinta kūno manipuliacija, lanksčiausios rankos ir įspūdinga „nekontroliuojamo“ veido kontrolė, preciziškais judesiais pasakos buvimo žmogumi istorijas.
Australams „Gravity and Other Myths“ vietos scenoje reikės kur kas daugiau – joje tilps septyni akrobatai ir perkusija grojantis muzikantas. Visi jie spektaklyje „Erdvė“ – labai atviri, pašėlę ir niekada nepamirštantys auditorijos, kuri sėdi taip arti, kad nėra kur pasislėpti.
Patyrusių akrobatų neslepia joks grimas, įspūdingi kostiumai, scenografija ar paslaptinga scenos tamsa – viskas vyksta čia ir dabar, žiūrovams jaučiant scenos įtampą ir karštį, matant nuoširdžiausias atlikėjų akis bei visas įspūdingų, o anot „The Stage“ žurnalistų, gravitacijos dėsnius ignoruojančių akrobatikos numerių detales.
